Darbo rinkos pokyčiai lemia, kad keičiasi požiūris į studentų praktiką. Dėl darbuotojų trūkumo kaistant darbo rinkai, kvietimas atlikti praktiką vis dažniau inicijuojamas verslo atstovų – siekiant „užsiauginti“ lojalų ir talentingą specialistą. Apie šiuos bei kitus pokyčius trečiadienį VU Ekonomikos fakultete vykusioje profesinių paslaugų įmonės EY inicijuotoje diskusijoje „Verslas studentui ar studentas verslui?“ kalbėjosi fakulteto, verslo bei studentų atstovai.
Prieš keletą metų darbdaviai aktyviai kritikavo universitetus, nes absolventai buvo neva nepakankamai pasirengę praktiniam darbui – po ilgų diskusijų bei darbo rinkos pokyčių, kuriuos lėmė emigracija bei užsienio kapitalo įmonių atstovybių steigimas Lietuvoje, situacija šiandien pasikeitusi. „Esame orientuoti paruošti plačios specializacijos darbuotojus, kurie geba lengvai prisitaikyti prie pokyčių, keisti darbo pocizijas, augti ir tobulėti. Smagu, kad mūsų apklausiami darbdaviai pastaruoju metu studentų kompetencijas, parodytas praktikos metu, vertina geriau nei patys studentai ir daugiau nei 80 proc. apklaustų darbdavių įdarbintų besipraktikavusius studentus“, - pasakojo EF dekanas prof. Jonas Martinavičius.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad dabar iš universiteto absolventų yra prašoma ne konkrečių darbo įgūdžių (kurie yra įprasti kolegijų bei profesinių rengimo centrų absolventams), bet platesnio situacijos matymo, bendrųjų išsilavinimo dalykų, gebėjimo mąstyti, analizuoti, naudotis informacija ir pan. Darbdaviai įsitikina, kad universitetinis išsilavinimas yra būtinas pagrindas, tačiau į jauną specialistą dar reikia investuoti norint parengti jį konkrečiam darbui.
Profesinių paslaugų įmonės EY atstovės pasakojo, kad įmonėje per metus praktiką atlieka daugiau kaip 100 studentų, apie 40 proc. jų yra Vilniaus universiteto studentai. „Mums renkantis studentus svarbus ne tik jo išsilavinimas, bet ir motyvacija, be abejo, kertiniai universitetiniai specialybės dalykai būtini. Iš tiesų, praktika – iššūkis ne tik studentams, bet ir darbdaviams, nes turi daug investuoti, t. y. reikia turėti sistemą, tinkamai parengtą žmogų, turintį žinių, kaip deleguoti darbus ir pan. EY turi savo metododiką, kaip priimti praktikantus, kad jiems ir mums praktika būtų vertinga. Nemažas iššūkis, kad visi EF ketvirtakursiai profesinę praktiką atlieka vienu metu, t. y. vienu metu visi plūsta su paraiškomis praktikuotis“, - sakė EY vyr. personalo specialistė Rasvydė Gustaitė.
EF administracijos atstovai ir studentai pripažino, kad tenka visiems susidurti ir su dar viena bėda organizuojant praktiką 4 kurse – daugiau kaip 80 proc. studentų jau yra dirbančių, todėl nemaža dalis vis dėlto praktiką yra priversti atlikti tik formaliai. Dėl augančios konkurencijos darbdaviai medžioti gabius studentus pradeda vis jaunesnius, todėl dažnai jaunuoliai susigundo patraukliu atlyginimu ir apleidžia studijas. „Augant studentų reikalavimams ir ypač jaunų karjerą tik pradedančių specialistų atlygio lūkesčiams, darbdavių kartelė leidžiasi. Nebereikalaujame specifinių žinių – esame pasiryžę naują darbuotoją patys kelis mėnesius apmokyti“, - pripažino AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Vadimas Borisovas. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro MOSTA atstovė Jogilė Miežienė pristatė atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kaip per kelerius metus studentų reikalavimai darbdaviams išaugo: prieš kelerius metus studentams buvo svarbiausios augimo galimybės, tačiau dabar jas papildo patrauklaus atlygio bei patogių darbo valandų sąlygos. Diskusijos dalyviai tikino, kad studentų darbas dėl tobulėjimo (kuris dažniausiai suderinamas su studijomis) yra sveikintinas, tačiau dažniausiai studentai dirba dėl atlygio. Antra vertus, vis daugiau pirmųjų kursų studentų laisvą laiką ir vasaras praleidžia atlikdami savanoriškas praktikas (kaip ir prieš privalomą profesinę praktiką pasirašoma trišalė sutartis tarp studento, universiteto ir darbdavio) , nors pastarosios ir neturi jokios vertinamosios reikšmės studijoms, tačiau įgijama patirtis leidžia ateityje daug sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje.