Nuo S.Sassen iki P. J. Taylor geografai, nagrinėdami finansų centrų iškilimą ir nuosmukį, susitelkė į holistinę sistemą, skirtą įvairioms temoms, tokioms kaip financializacija ir globalizacija, nagrinėti. Tiek nagrinėjant konkrečių finansų centrų savybes, tiek miestų tinklą, pastebima ir centralizacijos, ir decentralizacijos elementų.

Nesvarbu, kokiame socialiniame burbule gyventume, kiekvienas esame girdėjęs gandų apie NATO ir Vakarų partnerių neveiksnumą Baltijos šalių karo su Rusija atveju, apie korumpuotą šalies valdžią, nupirktą teisinę sistemą ar kyšius siekiant karjeros. Vis dėlto retai kada susimąstome, kad šie gandai – tai Rusijos tikslingai Baltijos šalyse skleidžiamos dezinformacijos naratyvai. Apie tai, kokios žmonių grupės dezinformacijai imliausios, kokios pagrindinės dezinformacijos kryptys ir tikslai Baltijos šalyse, Vilniaus Universiteto mokslo populiarinimo žurnalui „Spectrum“ pasakojo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkas dr. Mangirdas Morkūnas.

Sveikiname Agnę Jakubauskaitę apgynus disertaciją „Individualią veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų mokestinės elgsenos vertinimas” ekonomikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacija rengta 2017–2022 metais Vilniaus universitete. Mokslinis vadovas – doc. dr. Egidijus Bikas.

Rugsėjo 27-29 dienomis VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyksta 16-oji EuroMed Verslo akademijos konferencija „Verslo transformacija nestabilioje aplinkoje“. Konferencijoje dalyvauja per 200 mokslininkų ir tyrėjų iš viso pasaulio, kurie pristatys tyrimus, nagrinėjančius verslo transformaciją, įvykusią/vykstančią covid-19 pandemijos ir karų kontekste.

Džiaugiamės galėdami Jus pakviesti į spalio 2 d., pirmadienį, vyksiantį Apskaitos ir audito katedros mokslo seminarą. Seminaro metu katedros vyr. mokslo darbuotojas Ranadeva Jayasekera pristatys temą: "How to do good research and get published in good journals"

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, daugybės lietuvių darbo vietos iš darboviečių persikėlė į namus. Jei prieš keletą metų darbą nuotoliu praktikavo tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies dirbančiųjų, tai nuo 2020 m. pavasario šis skaičius išaugo net iki 50 proc. Tokia staigi kiekybinė permaina tiek darbuotojams, tiek darbdaviams sukėlė nemažai iššūkių. Vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių yra darbuotojų perdegimas ir stresas, kylantys dėl koronaviruso pandemijos padaryto poveikio psichinei darbuotojų sveikatai, pasireiškiančio nerimu, nuovargiu, depresija ir miego sutrikimais.
Visgi panašu, kad šis nuotolinio darbo padidėjimas nėra tik laikina tendencija, tačiau tai yra ilgalaikė darbo vietos transformacija – prognozuojama, kad iki 2025 m. bent 70 % darbuotojų dirbs nuotoliniu būdu penkias darbo dienas per savaitę.