Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai yra naudojami vykdant struktūrinę politiką, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus bei pagerinti mažiau išsivysčiusių regionų konkurencingumą. Finansinės priemonės taikomos naudojantis struktūrinių fondų lėšomis, kurios yra skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis.
Kaip nekaininių priemonių taikymas gali padėti padidinti energetinį efektyvumą reikiamu metu
Projekto pavadinimas - Kaip nekaininių priemonių taikymas gali padėti padidinti energetinį efektyvumą reikiamu metu
Paraiškos kodas - Nr. 01.2.2-LMT-K-718-02-0007
Projekto dalyviai – dr. Andrius Kažukauskas, dr. Jūratė Jaraitė - Kažukauskė, dr. Vincentas Giedraitis, dr. Tomas Baležentis, dr. Rimvydas Baltaduonis, dr. Marye Fissha Asmare
Projekto tikslas – Pagrindinis šio projekto tikslas yra perkelti teorinę diskusiją apie neefektyvų gyvenamosios paskirties energijos vartojimą, jo priežastis ir mažinimo būdus į praktiką, naudojant novatoriškus mokslinius metodus ir įžvalgas elgesio ekonomikos srityje. Šiam tikslui pasiekti bus įgyvendami du pagrindiniai uždaviniai. Pirmas uždavinys - išanalizuoti namų ūkių energijos vartojimo neefektyvumo klausimą, daugiausia dėmesio skiriant trūkstamai vertingai informacijai apie energijos vartojimą ir jo mažinimo būdus. Antras uždavinys - ištirti Lietuvos namų ūkių energetinį ir finansinį raštingumą, jų sąveiką, veiksnius bei šio raštingumo didinimo būdus, siekiant paskatinti energijos išteklių efektyvų vartojimą.
Santrauka - Šiame projekte bus įgyvendinami keli eksperimentai, kurie padės atsakyti į klausimą, kaip skirtingo pobūdžio informacijos teikimas įtakoja Lietuvos namų ūkių energijos vartojimą. Ši informacija bus atnaujinama realiuoju laiku ir perduodama namų ūkiams per išmaniuosius mobiliuosius telefonus ir kitus elektroninius nešiojamuosius prietaisus. UAB Lietuvos energija suteiks šių eksperimentų įgyvendinimui reikalingus realaus laiko elektros energijos suvartojimo duomenis iš naujos kartos daugiafunkcinių elektroninių elektros skaitiklių. Atsižvelgiant į greitą šių pažangių skaitiklių ir kitų informacijos teikimo technologijų plėtrą, projekto tyrimai parodys, ar šis nekaininis būdas gali efektyviai paskatinti elektros energijos taupymą. Kadangi eksperimentai generuos dažnus duomenis, bus galima išsiaiškinti, ar įvairios nekaininės intervencinės priemonės daro įtaką energijos vartojimui piko ir ne piko elektros poreikio valandomis. Šio projekto metu gautos žinios gali prisidėti prie apčiuopiamų pridėtinės vertės paslaugų teikimo namų ūkiams ir visam energetikos sektoriui. Šis projektas suteiks vertingos informacijos apie nekaininių priemonių, pateiktų novatariškų pažangiųjų technologijų pagalba, svarbą siekiant sumažinti vertingą išteklių suvartojimą.
Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-02-0007) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Naujas požiūris į optimalios valiutos erdvės teoriją heterogeninėje Europos Sąjungoje/Euro4Europe
Projekto pavadinimas - Naujas požiūris į optimalios valiutos erdvės teoriją heterogeninėje Europos Sąjungoje/Euro4Europe
Paraiškos kodas - Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0123
Projekto mokslinis vadovas – vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svatopluk Kapounek.
Pagrindinių tyrėjų grupė:
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Jesus Crespo Cuaresma
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Jarko Fidrmuc
vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Peter Huber
mokslo darbuotojas dr. Povilas Lastauskas
mokslo darbuotojas dr. Dmitrij Celov
vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Laimutė Urbšienė
mokslo darbuotoja dr. Rima Rubčinskaitė
Projekto tikslas – tobulinti tyrėjų kvalifikaciją vykdant aukšto lygio mokslo tyrimus verslo ciklų sinchronizacijos srityje, skatinant mokslo idėjų mainus apie Europos integracijos poveikį verslo ciklų asimetrijai ir pateikiant empirinius Europos integracijos poveikio verslo ciklų asimetrijai įrodymus. Projektu bus skatinamas mokslinis bendradarbiavimas su prestižinių užsienio mokslo institucijų - Vienos ekonomikos ir verslo universiteto, Austrijos ekonomikos tyrimų instituto, Brno Mendel universiteto ir Friedrichshafeno Zeppelin universiteto – mokslininkais.
Santrauka – Projektu siekiama tobulinti tyrėjų kvalifikaciją vykdant aukšto lygio mokslo tyrimus. Projekto metu bus atliekami verslo ciklų sinchronizacijos tyrimas, taikant 3 empirines strategijas: a) nacionalinių verslo ciklų sinchronizacijos analizė; b) ekonominės integracijos ir makroekonominių šokų perdavimo tyrimas; c) regioninės verslo ciklų integracijos tyrimas. Projekte bus siekiama ištirti, ar yra įrodymų, patvirtinančių endogeninės optimalios valiutos erdvės teorijos šalininkų nuomonę, kad integracija didina verslo ciklų asimetriją (Frankel, Rose, 1998), ar mažina ją (Krugman, 1993). Projekto tyrimų rezultatai a) leis iš naujo vertinti verslo ciklų sinchronizacijos evoliuciją Europoje taikant vienodą prieigą ir skirtinguose teritoriniuose lygmenyse (nacionaliniame, regioniniame); b) pateiks empirinius įrodymus endogeninių optimalios valiutos erdvės teorijų šalininkams, kad integracija didina arba mažina verslo ciklų asimetriją; c) užpildys verslo ciklų sinchronizacijos matavimo koncepcijų trūkumo spragą. Regioninis tyrimų lygmuo padės geriau suprasti mikrokonvergenciją iš lanksčios ir tvarios ekonominės ir pinigų sąjungos Europoje perspektyvos.
Projekto laikotarpis: 2018 m. sausio 8 d. – 2022 m. sausio 7 d.
Pagrindinis kontaktinis asmuo:
Projekto rezultatai
| 2020 atspausdinti straipsniai: |
| Pavadinimas: Fragility and the effect of international uncertainty shocks Žurnalas: Journal of International Money and Finance (ABS reitingas 3) Nuoroda: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0261560620300838?via%3Dihub |
| Pavadinimas: Macroeconomic impact of Basel III: Evidence from a meta-analysis Žurnalas: Journal of Banking & Finance (ABS reitingas 3) Nuoroda: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378426618301171?via%3Dihub |
| Pavadinimas: Meta-Analysis of the New Keynesian Phillips Curve in Developed and Emerging Economies Žurnalas: Emerging Markets Finance and Trade (ABS reitingas 2) Nuoroda: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/1540496X.2019.1590700 |
| 2019 atspausdinti straipsniai: | |
| Pavadinimas: Spillovers from US monetary policy: evidence from a time varying parameter global vector autoregressive model Žurnalas: Journal of the Royal Statistical Society: Series A (Statistics in Society) (ABS reitingas 3) Nuoroda: https://rss.onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.1111/rssa.12439 |
|
| Pavadinimas: Historical decoupling in the EU: Evidence from time-frequency analysis Žurnalas: International Review of Economics and Finance (ABS reitingas 2) Nuoroda: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1059056018303113 |
|
| Pavadinimas: Macroeconomic impact of Basel III: Evidence from a meta-analysis Žurnalas: Journal of Banking and Finance (ABS reitingas 3) Nuoroda:
|
Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0123) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Paskolų palyginimo platformų, kaip Fintech, dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo COVID-19 kontekste modelis (Akronimas: PPP_EKRVM)
Projekto Nr. - 13.1.1-LMT-K-718-05-0010
Projekto pavadinimas: „Paskolų palyginimo platformų, kaip Fintech, dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo COVID-19 kontekste modelis (Akronimas: PPP_EKRVM)“
Projekto vadovė: Rasa Kanapickienė
Projekto pagrindiniai projekto vykdytojai: Greta Keliuotytė-Staniulėnienė, Airidas Neifaltas, Renatas Špicas, Deimantė Teresienė
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-09-01.
Santrauka: Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis COVID-19 plitimas ir daugelyje pasaulio šalių įvesti karantino ribojimai neigiamai paveikė fizinių ir juridinių asmenų įsipareigojimų vykdymą ir reikšmingai padidino neveiksnių paskolų dalį kreditorių portfeliuose. Dalis kreditorių sugriežtino kredito rizikos vertinimo kriterijus tiek privatiems, tiek ir verslo klientams. Siekiant sušvelninti krizės poveikį trumpalaikiam verslo mokumui, skirtingos valstybės, tame tarpe ir Lietuva, patvirtino ekonomikos skatinimo programas. Tačiau šios priemonės nesprendė fizinių asmenų prieigos prie paskolos lėšų problemos. Sumenkusi prieiga prie paskolos lėšų yra vienas iš nelygybę ir finansinę atskirtį gilinančių veiksnių, paspartintų COVID-19 plitimo.
Projekto tikslas: Sukurti, išbandyti ir realioje aplinkoje pademonstruoti paskolų palyginimo platformų dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo (PPP_EKRV) modelį, kuris prisidėtų sprendžiant fizinių asmenų skolinimosi galimybių problemą COVID-19 sąlygomis Lietuvoje.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėjus COVID-19 pandemijos įtaką vartojimo kreditavimo sistemai ir paskolų palyginimo platformų (PPP), kaip Fintech, vaidmenį sprendžiant paskolų prieinamumo problemą, sukurti, patikrinti, imituojant realias sąlygas, inovatyvų, pagrįstą moksliniais tyrimais ir technologijomis PPP_EKRV modelį, sudarytą iš a) paskolos gavėjų ir b) paskolų davėjų ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo ir c) pačios PPP efektyvumo vertinimo posistemių.
2. Išbandyti ir realioje veikimo aplinkoje pademonstruoti (patikrinti veikimą), esant poreikiui koreguoti, PPP_EKRV prototipą.
Sukurtas prototipas prisidės sprendžiant fizinių asmenų skolinimosi galimybių problemą COVID-19 sąlygomis Lietuvoje. Tokio tipo prototipas kuriamas pirmą kartą. Pirmą kartą (i) tiriamas ir atliekamas PPP dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimas; (ii) kiekybiškai vertinama paskolų palyginimo platformų įtaką sprendžiant fizinių asmenų skolinimosi galimybių problemą.
Finansavimo šaltinis: Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės 13.1.1-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.
Projekto rezultatai
COVID-19 plitimas prisidėjo prie vartojimo kreditų paklausos sumažėjimo, sukėlė mokumo problemų. Reaguodami į situaciją centriniai bankai ėmė mažinti bazines palūkanų normas, siekdami skatinti kreditavimo transmisijos kanalą ir taip suaktyvinti vartojimą. Tačiau dėl didesnės rizikos finansų institucijos, teikiančios kreditus, ėmė taikyti griežtesnius skolinimo kriterijus. Siekiant sušvelninti krizės poveikį trumpalaikiam verslo mokumui, valstybės patvirtino ekonomikos skatinimo programas. Tačiau šios priemonės nesprendė fizinių asmenų prieigos prie paskolos lėšų problemos. COVID-19 iš esmės pakeitė ir pačią vartojimo kreditavimo sistemą, nes paspartėjo skaitmeninės bankininkystės augimas, išaugo skaitmeninių kreditų produktų ir platformų pasiūla.
VU EVAF Finansų katedros mokslininkų (projekto vadovė – Rasa Kanapickienė, projekto vykdytojai - Greta Keliuotytė-Staniulėnienė, Airidas Neifaltas, Renatas Špicas, Deimantė Vasiliauskaitė, Ahmad Kaab Omeir) nuo 2021-10-29 iki 2023-11-30 vykdyto projekto „Paskolų palyginimo platformų, kaip Fintech, dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo COVID-19 kontekste modelis (Akronimas: PPP_EKRVM)“ tikslas buvo sukurti, išbandyti ir realioje aplinkoje pademonstruoti paskolų palyginimo platformų (PPP) dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimo (PPP_EKRV) modelį, kuris prisidėtų sprendžiant fizinių asmenų skolinimosi galimybių problemą COVID-19 sąlygomis Lietuvoje.
Projekto metu buvo sukurtas PPP_EKRV modelis, sudarytas iš (i) paskolų davėjų ekonominės elgsenos ir kredito rizikos (EEKR) vertinimo, (ii) paskolos gavėjų EEKR vertinimo; ir (iii) pačios PPP efektyvumo vertinimo posistemių.
(i) VU EVAF Finansų katedros mokslininkai siūlo patobulintą išsamią (penkių lygių) bankų kredito rizikos veiksnių klasifikaciją, kuri gali būti naudinga atliekant išsamesnę bankų kredito rizikos veiksnių analizę tiek atskirų rūšių paskoloms, pavyzdžiui, vartojimo, tiek visam paskolų portfeliui. Remiantis siūloma klasifikacija, buvo nustatyti vartojimo paskolų kredito rizikos makroekonominiai veiksniai ir kiekybiškai įvertintas šių veiksnių poveikis tiek Lietuvoje, tiek Vidurio ir Rytų Europos šalių grupėje.
Vartojimo paskolų teikėjų elgsena rodo, kad jiems būdingas skirtingas rizikos toleravimo ir paskolų kainų nustatymo lygis, todėl potencialiems paskolų gavėjams sunku savarankiškai rasti ir pasirinkti geriausiai jų poreikius ir galimybes rinkoje atitinkantį paskolos pasiūlymą. PP platformos padeda spręsti šią problemą.
(ii) Besiskolinantieji dažnai nerimauja dėl finansinio saugumo pasikeitus aplinkos sąlygoms. VU EVAF Finansų katedros mokslininkų atliktame tyrime įvertinti namų ūkių finansinių sprendimų pokyčiai Lietuvoje COVID-19 ir ekonominio netikrumo sąlygomis, ir identifikuoti namų ūkių finansiniams sprendimams įtaką darantys elgsenos šališkumai. Nustatyta, kad pajamų stabilumas ir finansinis saugumas yra susiję su išsilavinimu ir profesija/užimtumu. Tik nedidelė dalis namų ūkių planuoja skolintis, o šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis jų taip pat ketina naudotis PP platformomis.
Taip pat VU EVAF Finansų katedros mokslininkai pasiūlė paskolų gavėjų EEKR veiksnių klasifikaciją, kurioje visi veiksniai klasifikuojami į šias grupes: elgesio platformoje, paraiškos, demografinius, finansinius ir paskolų siūlymo platformoje eigos (konkurso) veiksnius.
(iii) Pačios PPP efektyvumas vertinamas per jos gebėjimą vertinti riziką. Tyrimo metu buvo sukurti ir pasiūlyti statistiniai ir mašininio mokymosi modeliai, skirti įvertinti konversijos tikimybes, t.y kad PPP klientai (a) gaus bent vieną paskolos pasiūlymą; (b) nutars pasinaudoti gautais paskolos pasiūlymais. Taip visas tris PPP posistemes susieja konversijų rodiklių prognozavimas.
VU EVAF Finansų katedros mokslininkai tyrė šiuos modelius: logistinę regresiją, atsitiktinį mišką, XGBoost metodą, dirbtinius neuronų tinklus ir atraminių vektorių mašinas. Nustatyta, kad logistinės regresijos modelis pasižymi aukštu paskolų davėjų ir paskolų gavėjų elgsenos paaiškinimo lygiu, o XGBoost yra tinkamiausias mašininio mokymosi algoritmas konversijoms prognozuoti. Konversijų prognozavimo modelis gali pagerinti PPP veiklą ir būti naudingas visoms dalyvaujančioms šalims.
VU EVAF Finansų katedros mokslininkų gauti tyrimo rezultatai gali būti naudojami ekonominio netikrumo sąlygomis ir prisidės sprendžiant vartojimo paskolų rinkos problemas Lietuvoje. Tokio tipo modelis sukurtas pirmą kartą, t.y. (i) atliktas PPP dalyvių ekonominės elgsenos ir kredito rizikos vertinimas; (ii) kiekybiškai vertinta PP platformų įtaka sprendžiant skolinimosi galimybių problemą.
VU EVAF Finansų katedros mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai pristatyti 2023 m. gruodžio 13-15 d. Vilniuje vykusiame Pasauliniame finansų ir bankininkystės simpoziume.
Internetinio mokymosi platformos su mokymosi motyvacijos sistema, paremta žaidimų dizaino elementais ir „blockchain” technologija, kūrimas
Projekto pavadinimas – Internetinio mokymosi platformos su mokymosi motyvacijos sistema, paremta žaidimų dizaino elementais ir „blockchain” technologija, kūrimas
Paraiškos kodas - Nr. J05-LVPA-K-04-0133
Projekto vykdytojai – prof. dr. Vytautas Dikčius, prof. dr. Sigitas Urbonavičius, asist. dr. Karina Adomavičiūtė, asist. dr. Dalia Čiupailaitė, doc. dr. Degutis Mindaugas, j. asist. Ignas Zimaitis
Projekto tikslas –Atlikti mokslinius tyrimus apie mokymosi motyvaciją ir sukurti internetinio mokymosi platformą su integruota mokymosi motyvacijos sistema, žaidimų dizaino elementais ir „blockchain“ technologija.
Santrauka – Projekto metu kuriama inovatyvi naujos kartos internetinė mokymosi platforma su „blockchain“ technologija, paremta vartotojų motyvacijos skatinimo, pasiekimų sekimo sistema bei integruotais socialinio bendravimo ir tarpusavio pagalbos funkcionalumais. UAB „Bitdegree“ kuriama platforma bus pirmoji pasaulyje „blockchain“ technologija paremta internetinio mokymosi platforma, kurios pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos įgūdžių ugdymą ir kompetencijų kėlimą. Platformoje bus mokoma programavimo kalbų, internetinių svetainių kūrimo, internetinio verslo subtilybių, kompiuterinių žaidimo kūrimo ir kitų skaitmeninių sričių mokslų, aktualių persikvalifikuojantiems pagal rinkos poreikius bei svarbių šuolaikiniams darbdaviams.
Blokų grandine grįstos atsiskaitymų sistemos diegimas skatinant turizmo sektoriaus paslaugų vartojimą po COVID-19 pandemijos
Projekto Nr. - 13.1.1-LMT-K-718-05-0006
Projekto pavadinimas: „Blokų grandine grįstos atsiskaitymų sistemos diegimas skatinant turizmo sektoriaus paslaugų vartojimą po COVID-19 pandemijos“
Projekto vadovė: Alfreda Šapkauskienė
Projekto pagrindiniai vykdytojai: Aida Mačerinskienė, Kęstutis Driaunys, Saulius Masteika
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-09-01
Santrauka: Projekto tikslas - ištirti blokų grandine grįstos atsiskaitymų sistemos diegimo galimybes, skatinant turizmo sektoriaus paslaugų vartojimą po COVID-19 pandemijos.
Blokų grandinės, kaip vienos iš FinTech inovacijų, sukūrimas atsiskaitymui kriptografinėmis valiutomis padidino mokėjimų operacijų efektyvumą, suteikiant naujas galimybes ir konkurencinį pranašumą visų šalių piliečiams bei verslo organizacijoms. Projektu tiriama labiausiai nukentėjusio nuo pandemijos turizmo sektoriaus paslaugų teikėjų bei paslaugų vartotojų pasirengimas naudotis inovatyviomis blokų grandine grįstomis atsiskaitymo priemonėmis. Siekiant teorinę diskusiją perkelti į praktiką, naudojant eksperimentinius tyrimus FinTech laboratorijoje, bus gilinami moksliniai tyrimai susiję su transakcijų greitaveikos tobulinimu, dvikrypčių kanalų technologinių sprendimų, skirtingų kriptografinių valiutų testavimo ir smulkių atsiskaitymų turizmo sektoriuje taikymo galimybių tyrimu. Projektu sukuriamas blokų grandine grįstos mobiliosios atsiskaitymo virtualia valiuta aplikacijos techninio sprendimo prototipas bei diegiamas ir testuojamas turizmo paslaugų įmonėje.
Finansavimo šaltinis: Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės 13.1.1-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.
Asmeninė kainodara, privatumas ir paieška mažmeninėse rinkose
Projekto pavadinimas – Asmeninė kainodara, privatumas ir paieška mažmeninėse rinkose
Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-18-0001
Projekto vykdytojai – Dr. Sigitas Urbonavičius, Dr. Vaiva Petrikaitė
Projekto tikslas – Tirti vartotojų paskatas saugoti asmeninę informaciją mažmeninėse rinkose, kur taikoma asmeninė kainodara ir vyrauja informacijos asimetrija, ir skatinti mokslinio darbo patirties ir žinių mainus tarp tyrėjos ir priimančiosios institucijos mokslinių darbuotojų.
Santrauka – Leisdamas prekių ir paslaugų pardavėjams apie save žinoti daugiau, vartotojas gali nesivarginti ir neieškoti pageidaujamų pirkinių: pardavėjai patys pateiks jam pritaikytus pasiūlymus. Deja, pasiūlytas produktas, nors ir atitiks vartotojo poreikius, dažnai bus brangus. Dėl šios priežasties pirkėjas gali nuspręsti saugoti asmeninius duomenis ir negaudamas asmeninių pasiūlymų veltis į laiko ir pastangų reikalaujančias reikiamos prekės už mažą kainą paieškas. Šio projekto vykdymo metu tyrėja analizuos tokio pobūdžio vartotojų pasirinkimus mažmeninėse prekių ir paslaugų rinkose ir formuluos rekomendacijas kaip pagerinti šių rinkų efektyvumą, didinti vartotojų gerbūvį. Tyrėja taps Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės nare, dalinsis Ispanijos ir Nyderlandų karalystės akademinėse institucijose sukaupta mokslinio darbo patirtimi ir prisidės prie tarptautinių akademinių ryšių plėtimo ir stiprinimo. Tuo pačiu metu ji semsis studijų programų kūrimo ir tobulinimo patirties bei užmegs ryšius su vietos verslo ir kitų organizacijų atstovais. Šie žingsniai užtikrins, kad ateityje tyrėja vykdys sėkmingus aukšto lygio mokslinius projektus, kuriuose dirbs kartu su Vilniaus universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų akademine bendruomene bei verslo ir valstybės institucijų atstovais.
Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-18-0001) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Ekonomikos struktūrų kaita, ūkio sektorių efektyvumas ir produktyvumo kėlimas
Projekto pavadinimas – Ekonomikos struktūrų kaita, ūkio sektorių efektyvumas ir produktyvumo kėlimas
Projekto kodas - 09.3.3-LMT-K-712-19-0090
Projekto vykdytojai – dr. Giedrė Dzemydaitė (stažuotoja), prof. dr. Algirdas Miškinis (stažuotojos vadovas)
Projekto tikslas – tobulinti jaunosios mokslininkės mokslinę kvalifikaciją per praktinę mokslinę veiklą, kuria siekiama įvertinti ūkio sektorių efektyvumą, nustatyti neproduktyvumo apraiškas ekonomikos struktūroje ir pateikti siūlymus jų sprendimui.
Santrauka – keliamas uždavinys po doktorantūros stažuotės metu kelti stažuotojos mokslinę kvalifikaciją atlikti aukšto mokslinio lygio tyrimus, išnagrinėti metodų taikymo galimybes ūkio sektorių efektyvumo vertinimui, apjungiant neparametrinius efektyvios ribos metodus ir neuroninius tinklus, sudarytą metodiką pritaikyti neproduktyvumo apraiškų ES šalių ir regionų ekonomikos struktūroje nustatymui, pateikti siūlymus produktyvumo kėlimui ir sumanios specializacijos plėtojimui. Mokslinio tyrimo projekto įgyvendinimas praplečia mokslinį pažinimą ekonomikos struktūrinių pokyčių, sektorių efektyvumo vertinimo ir produktyvumo kėlimo srityse, analizuojant šalių ir regionų ekonomikas. Tyrimai aktualūs ES ir nacionalinės pramonės politikos formuotojams, siekiant pagrįsti sprendimus dėl sumanios specializacijos plėtojimo bei sektorinės politikos įgyvendinimo.
Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0090) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio vystymas Europos Sąjungoje: integruotas vertinimas ir konvergencijos analizė
Projekto pavadinimas – Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio vystymas Europos Sąjungoje: integruotas vertinimas ir konvergencijos analizė
Projekto kodas - 09.3.3-LMT-K-712-19-0086
Projekto vykdytojai – dr. Mangirdas Morkūnas (stažuotojas), prof. dr. Tomas Baležentis (stažuotojo vadovas)
Projekto tikslas – įvertinti ir pasiūlyti būdus, kaip pagerinti klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio plėtros konvergenciją senosiose ir naujosiose ES šalyse narėse (taip pat ir tarp šių grupių).
Santrauka – Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio matavimo rodiklių sistemai sukurti bus naudojamasi išsamia mokslinės literatūros ir teisinių-normatyvinių dokumentų analize. Rodiklių atrinkimas bus atliekamas ekspertų, kuriuos sudarys mokslininkai ir Lietuvos ŽŪM darbuotojai, apklausos būdu. Rodiklių svoriai bus nustatomi tiek subjektyviais būdais, naudojantis AHP (Analytic hierarchy process) arba BWM (Best-Worst Method) technikomis, tiek objektyviais svorių nustatymo metodais, tokiais kaip entropijos arba ex-aequo technikos. Klimato kaitos požiūriu sumanaus žemės ūkio išsivystymo lygis ES šalyse narėse bus vertinamas taikant bent tris daugiakriterinius sprendimų priėmimo metodus. Galimos alternatyvos: SAW (Simple Additive Weighting), TOPSIS (Technique for Order Preference by Similarity to an Ideal Solution), WASPAS (Weighted Aggregated Sum Product Assessment), MULTIMOORA (Multi-Objective Optimization on the basis of Ratio Analysis plus full multiplicative form), VIKOR (Vlse Kriterijumska Optimizacija Kompromisno Resenje). Tikslūs DSP metodai yra parenkami pagal duomenų masyvo struktūrą. Konvergencijos matavimas bus atliekamas naudojant skirtingas mokslines prieigas (δ, β, klubinė konvergencija) bei taikant atitinkamus ekonometrinius modelius. Tai leis sukurti schemą, užtikrinančią konvergencijos procesą kuriant klimato požiūriu sumanų žemės ūkį ES. Tyrimui bus naudojami FADN (Ūkių apskaitos duomenų tinklas) bei Eurostat duomenys papildyti įtakos aplinkai (Global Footprint Network) bei bendrojo visuomenės turto (Inclusive Wealth) rodikliais.
Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0086) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Fiskalinės-pinigų politikos ryšys euro zonoje po COVID-19 pandemijos
Projekto pavadinimas – Fiskalinės-pinigų politikos ryšys euro zonoje po COVID-19 pandemijos
Paraiškos kodas - 09.3.3-LMT-K-712-23-0194
Projekto vykdytojai – Dr. Linas Jurkšas
Projekto trukmė – 2021.07.01-2023.06.30
Stažuotės vadovas – Dr. Deimantė Teresienė
Projekto tikslas – stažuotojo mokslinės kvalifikacijos kėlimas vykdant tyrimą dėl fiskalinės-pinigų politikos ryšio euro zonoje po COVID-19 pandemijos.
Santrauka – Pagrindinė mokslinio tyrimo idėja yra išanalizuoti dvišalius pinigų ir fiskalinės politikos ryšius euro zonoje prieš ir po Covid-19 pandemijos. Precedento neturintis euro zonos valstybių ir kitų išsivysčiusių ekonomikų skolų išaugimas per pastaruosius taikos dešimtmečius privertė ekonomistus iš naujo vertinti tokio padidėjimo motyvus. Šį valstybės skolos padidėjimą lydėjo pinigų politikos palūkanų normų sumažinimas iki 0% ar jam artimo lygio, taip pat nestandartinių pinigų politikos priemonių įgyvendinimas, įskaitant centrinių bankų vykdomus vyriausybių vertybinių popierių pirkimus. Covid-19 krizė lėmė reikšmingą tolesnį valstybės skolos padidėjimą, o kartu ir centrinio banko valdomo vyriausybės vertybinių popierių portfelių išaugimą. Vyriausybių ir centrinių bankų pastangos stabilizuoti ekonomiką galėjo pakeisti jų tradicines reakcijos funkcijas ir sprendimų priėmimo procesus. Taigi tyrimas išskaidytas į dvi dalis: viena orientuota į pinigų politikos reakcijos funkciją, antra - į fiskalinės politikos reakciją. Tyrime akcentuojama unikali euro zonos institucinė struktūra, t. y. homogeniškas pinigų politikos formavimas ir heterogeniškas fiskalinės politikos vykdymas tarp atskirų euro zonos šalių narių. Tyrimo rezultatai prisidės prie gilesnių žinių apie pinigų ir fiskalinės politikos sąsajas, todėl tyrimo rezultatais galės pasinaudoti akademinė visuomenė, rinkos analitikai ir dalyviai, taip pat fiskalinės ir pinigų politikos formuotojai, norintys tobulinti savo sprendimų priėmimo procesus.
Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas “ 09.3.3 LMT K 712 priemonės Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Ko mes galime išmokti iš apytikriai apskaičiuoto vidutinio dydžio HANK modelio?
Projekto pavadinimas – Ko mes galime išmokti iš apytikriai apskaičiuoto vidutinio dydžio HANK modelio?
Projekto kodas - 09.3.3-LMT-K-712-19-0158
Projekto vykdytojai – dr. Guillermo Hausmann Guil (stažuotojas), dr. Patrick Grüning (stažuotojo vadovas)
Projekto tikslas – praktinės mokslinės veiklos metu kelti mokslininko kompetenciją, siekiant išspręsti ir įvertinti vidutinio dydžio HANK modelį bei rasti sprendimą vidutinio masto naujajam Keinso modeliui su heterogeniniais agentais (HANK) ir pateikti jo atitinkamą įvertinimą.
Santrauka – Politikos formuotojai, finansų institucijos ir akademinių bendruomenių tyrėjai, siekdami ištirti makroekonominius svyravimus ir pateikti kiekybinius fiskalinės ir pinigų politikos įtakos makroekonomikai įvertinimus, plačiai taiko vidutinio masto naujuosius Keinso modelius. Tačiau didžioji dauguma šių modelių remiasi atstovų (sprendimus priimančių asmenų) (RA) sistema, todėl tokiuose modeliuose nėra pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos bruožų (pajamų ir turto nelygybės, portfelio sudėties, kredito ir likvidumo, nedarbo rizikos). Šiuo tyrimo projektu sieksiu išspręsti ir įvertinti vidutinio dydžio naująjį Keinso modelį su heterogeniniais agentais (HANK), naudojantis visomis ankstesnėmis funkcijomis nustatant verslo ciklo svyravimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas namų ūkių nelygybės ir makroekonominių sukrėtimų sąveikos ištyrimui, taip pat naudodamas šį modelį, patikrinsiu ar daugelis modeliavimo ypatybių, kurios rutiniškai įtraukiamos į vidutinio dydžio modelius (vieninteliu tikslu norint atitikti makroekonominius duomenis), atitinka stebimas pajamas ir turto paskirstymą.
Finansavimo šaltinis - Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0158) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Sandorio šalies kredito rizikos vertinimas COVID-19 pandemijos kontekste
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Deimantė Teresienė
Projekto dalyvė: Beatričė Gudavičiūtė
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.
Santrauka: Projekto tikslas – išnagrinėjus sandorio šalies kredito rizikos teorinius aspektus, sukurti vertinimo modelį, kuris padėtų priimti šios rizikos valdymo sprendimus COVID-19 pandemijos sąlygomis bei būtų naudingas ir kitų ekonominių bei finansinių krizių metu priimamiems rizikos valdymo sprendimams. Dabartinėmis COVID-19 pandemijos sąlygomis kredito rizikos vertinimas tapo rimtu iššūkiu daugeliui finansų institucijų ir verslo subjektams. Tiek centriniai bankai, tiek kitos finansinės institucijos susidūrė su sudėtingu uždaviniu: kaip suderinti prisiimamą kredito rizikos lygį su siekiu skatinti šalies ekonomiką COVID-19 pandemijos poveikio kontekste. Europos centrinis bankas ėmėsi priemonių kredito rizikai valdyti, kad būtų užtikrintas ekonomikos skatinimo mechanizmas. Eurosistemos centriniai bankai taip pat ėmėsi veiksmų, kad galėtų taikyti lokalias ekonomikos skatinimo priemones. Sandorio šalies kredito rizikos vertinimas minėtame kontekste yra itin svarbus, nes nuo to priklauso, kiek šalies ar regiono ekonomika galės įsisavinti lėšų, kurios padėtų atremti COVID-19 pandemijos įtaką tiek verslo segmentui, tiek šalies finansiniam stabilumui. Kredito reitingų agentūroms pradėjus sparčiai mažinti kompanijų ir šalių kredito reitingus itin sumažėjo centrinių bankų galimybės per pinigų politikos priemones prisidėti prie ekonomikos skatinimo COVID-19 pandemijos kontekste. Atsirado itin didelis poreikis kurti naujus kredito rizikos, o ypač sandorio šalies kredito rizikos vertinimo modelius, todėl šis siūlomas tyrimas itin prisidėtų prie praktinių problemų sprendimo, o ypač prie jaunųjų tyrėjų kompetencijų sudėtingomis krizinėmis sąlygomis ugdymo priimant rizikos valdymo sprendimus.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-712-22-0365) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Bitkoino kaip investicinio turto vaidmuo ekonominio neužtikrintumo laikotarpyje (COVID - 19)
Projekto dalyvė: Gustė Statulevičiūtė
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.
Santrauka: Projekto tikslas – ištirti Bitkoino, kaip investicinio turto, vaidmenį ekonomikai susiduriant su pasauline krize - COVID - 19. Šio projekto tyrimo rezultatai pagilins mokslo ir praktines investuotojų žinias apie virtualių valiutų, konkrečiai Bitkoino, turinčio didžiausią rinkos kapitalizaciją, galimybes (ne)tapti saugesniu alternatyviu investiciniu turtu ekonominių krizių laikotarpiu. Šiuo projektu bus atliktos tokios veiklos kaip mokslinės literatūros analizė, mokslinės problemos svarbos, tyrimo kintamųjų bei empirinių tyrimo metodų pagrindimui; remiantis atlikta mokslinės literatūros analize sudaroma tyrimo metodologija; renkami pirminiai tyrimo duomenys; atlikus tyrimą, pagal sudarytą tyrimo metodologiją, mokslinės veiklos ataskaitoje pateikiami tyrimo rezultatai, išvados bei rekomendacijos; mokslinio tyrimo rezultatai pristatomi ir studentų mokslinėje konferencijoje. Šiuo projektu siekiama pateikti patvirtinančius rezultatus, kad Bitkoinas negali tapti saugiu investiciniu turtu ekonomikai susiduriant su COVID – 19 ir kitomis turbulencijomis, skatinančiomis pasaulinį ekonomikos neužtikrintumą.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-712-22-0334) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymo Lietuvos įmonėse lygio vertinimas
Projekto dalyvė: Kamilė Medeckytė
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.
Santrauka: Projekto tikslas – tobulinti studento mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos plėtrą. Projektu siekiama skatinti studentės pasirengimą vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę kvalifikaciją organizuojant ir vykdant strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymo Lietuvos įmonėse lygio tyrimą, apibendrinant ir vertinant tyrimo rezultatus bei pristatant juos akademinei ir mokslinei bendruomenei. Neapibrėžta ir besikeičianti verslo situacija tampa naujos valdymo apskaitos krypties – strateginės valdymo apskaitos – atsiradimo prielaida. Strateginė valdymo apskaita pasižymi instrumentų, kurių dauguma išpopuliarėjo paskutiniais dešimtmečiais, įvairove. Šių instrumentų taikymas padeda įmonėms stebėti strateginių tikslų pasiekimo sėkmingumą teikiant informaciją apie klientų ir konkurentų strategijas, produkcijos rinkas, išlaidų struktūrą ir kitą informaciją, turinčią įtakos ilgalaikiams strateginiams sprendimams. Tačiau, nepaisant strateginės valdymo apskaitos instrumentų potencialiai teikiamos naudos įmonių valdyme, įmonės yra labiau linkusios naudoti tradicinės valdymo apskaitos metodus dėl ribotų žinių apie naujų instrumentų efektyvumą ir pritaikymo galimybes. Nors Lietuvoje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, nagrinėjančių atskirus strateginės valdymo apskaitos instrumentus, tačiau trūksta platesnių kompleksinių šių instrumentų taikymo praktikoje tyrimų. Projekto metu siekiama ištirti ir įvertinti strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymo Lietuvos įmonėse lygį. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai leis nustatyti, kokie strateginės valdymo apskaitos instrumentai taikomi Lietuvos įmonėse, kaip plačiai jie paplitę, kokios priežastys lemia vienų ar kitų instrumentų (ne)populiarumą. Tyrimo rezultatų pagrindu numatoma parengti mokslinės veiklos ataskaitą, mokslinį pranešimą ir publikaciją, kurią planuojama pateikti į recenzuojamą žurnalą „Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika“.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-712-22-0182) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Centrinių bankų skaitmeninių valiutų mokslinių tyrimų bibliometrinė analizė
Projekto Nr. - 09.3.3-LMT-K-712-24-0219
Projekto pavadinimas: „Centrinių bankų skaitmeninių valiutų mokslinių tyrimų bibliometrinė analizė“
Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Alfreda Šapkauskienė
Projekto dalyvė: Ieva Turskytė
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31.
Santrauka: Tyrimo tikslas – atlikti centrinių bankų skaitmeninių valiutų mokslinių tyrimų bibliometrinę analizę. Pastaruoju metu bibliometriniai tyrimai tapo nauja ir gyvybinga mokslinių tyrimų sritimi, atsižvelgiant į mokslinės produkcijos įvertinimo svarbą. Atlikto bibliometrinio tyrimo rezultatai teiks naudą tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams ir praktikams pagilinant mokslines ir praktines žinias, siekiant visapusiškai suprasti ir įvertinti centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBDC) mokslinių tyrimų kryptis, tiriamas tematikas, populiariausius mokslinius leidinius publikuojančius su CBDC tematika susijusias publikacijas, tyrimus atliekančius pagrindinius mokslininkus pagal jų cituojamumą, valstybes bei publikacijų raktinius žodžius. Tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos pateikiamos mokslinės veiklos ataskaitoje.
Finansavimo šaltinis: Projektas bendrai finansuotas iš iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0219) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos modelis ir jo įgyvendinimo metodikų sukūrimas
Projekto tikslas - nustatyti darbo paklausos ir pasiūlos sąveiką COVID-19 laikotarpiu, kiek tai susiję su užimtumo ir socialinės paramos politikų priemonėmis bei parengti metodikas ir jų įgyvendinimo administracinį mechanizmą darbui su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais Lietuvoje, suformuoti rekomendacijas Socialinės paramos registracijos duomenų (SPISS) sistemai tobulinti, bei sukurti laisvų darbo vietų registravimo ir įdarbinimo platformą darbdavių asociacijoms, užtikrinant aukštesnį darbo jėgos ir pasiūlos suderinamumą, kaip pandemijos metu, o ypač po pandeminiame laikotarpyje.
Tikslas bus pasiektas išsprendus šiuos uždavinius:
1. Atlikti laisvų darbo vietų registravimo Užimtumo tarnyboje motyvacijos analizę, įvertinti registruojamų darbo vietų charakteristikas (darbo užmokestį, darbo sąlygas, darbo turinį, reikalaujamą kvalifikaciją, teisinę įdarbinimo formą, geografinę vietą ir kt.), ištirti ilgą laiką neužimamų darbo vietų kontaktų su pretendentais istorijas.
2. Ištirti socialinę paramą gaunančių bedarbių pajamas, įvertinti neaktyvumo, nedarbo bei skurdo spąstus, kitus, ne piniginių pajamų, veiksnius, ribojančius nedirbančių darbingo amžiaus socialinę paramą gaunančių asmenų ekonominį aktyvumą (sveikatos sutrikimus, profesinius/kvalifikacinius apribojimus, teisinius, geografinius, šeimos statuso ir kt. suvaržymus).
3. Parengti rekomendacijas bei konkrečius sprendimus (teisės aktų projektus) tobulinant darbo rinkos politiką, SPIIS bei sukuriant laisvų darbo vietų registravimo ir įdarbinimo platformą darbdavių asociacijoms.
4. Parengti metodikas darbui su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais ir metodikų įgyvendinimo administracinį mechanizmą, pristatyti jį įgyvendinimo institucijoms (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA)) bei išbandyti eksperimentinėse grupėse.
Planuojami projekto (tyrimo) rezultatai - tyrimų rezultatų pagrindu bus sukurta nauja platforma, skirta Lietuvos darbdavių konfederacijoms ir tobulinti darbo rinkos politiką. Pagrindinis platformos inovatyvumas pasireikš per sąsają su SPISS, siekiant optimalaus darbo vietų pasiūlos ir darbo jėgos paieškos pusiausvyros, mažinant socialinės paramos gavėjų, tuo pačiu ir ilgalaikių bendarbių skaičių. Rekomendacijų (teisės aktų projektų) SPISS sistemai tobulinti parengimas.
Projekto vadovas: prof. dr. Romas Lazutka
Projekto dalyviai (vykdytojai):
• Prof. dr. Rita Remeikienė
• Prof. dr. Ligita Gasparėnienė
• Prof. dr. Boguslavas Gružesvskis
• Sanda Krutulienė
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-11-04 – 2023-09-01
Projekto finansavimo šaltinis: Projektas bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0008) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.