Lietuvoje paskelbus ekstremalią situaciją ir įvedus karantiną, Vilniaus Universiteto (VU) mokslo ir studijų procesas nesustoja – priimtas sprendimas vykdyti nuotolinio mokymo procesą tapo ne tik iššūkiu, bet ir paskatino imtis modernių darbo priemonių. Kovo 27 d. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete disertacija socialinių mokslų daktaro laipsniui gauti apginta nuotoliniu būdu.
„Naujovės, pirmi kartai kelia nerimą. Jaučiau papildomą atsakomybę - kad viskas įvyktų sėkmingai ir taptų geruoju pavyzdžiu ir kitiems Lietuvos universitetams. Labiausiai nerimą kėlė techninių nesklandumų baimė, kurių kartais nepavyksta sukontroliuoti ir išvengti. Tačiau dėka puikios profesionalų komandos, disertacijos gynimas praėjo visiškai sklandžiai”, - patirtimi dalinosi doktorantė Neringa Grincevičienė. Anot jos, gynimas nuotoliniu būdu turi didelį privalumą - jis gali vykti artimoje aplinkoje (pvz. iš namų), tai padeda psichologiškai, jaučiama mažesnė įtampa.
Gynimo tarybos pirmininko prof. dr. Rimvydo Skyriaus teigimu, tokiam darbo būdui galioja visos vadinamųjų kolaboratyvių sistemų ir platformų savybės: „Dalyviai nepririšami prie vietos, įgijus šiek tiek daugiau patirties galimas didesnis lankstumas atliekant standartines grupių funkcijas – dalijantis medžiaga, vertinant, balsuojant. Galima pastebėti ir tai, kad šiek tiek ištirpsta susikaupimo atmosfera, kuri būdinga esant vienoje patalpoje. Tačiau bene svarbiausias gynimo metu pastebėtas dalykas, mano nuomone, yra tai, kad dalyvaujantieji palaipsniui įsitraukia į procesą tiek, jog dalykine prasme nebelieka skirtumo tarp virtualaus ir fizinio posėdžių, ir diskusijos kokybė išlaikoma reikiamu lygiu”.
Disertacijoje „Suvokiamo nuotolinio darbo naudojimo intensyvumo, kaip mediatoriaus, poveikis darbuotojų įsipareigojimui organizacijai ir darbo-asmeninio gyvenimo balansui” formuluojamos mokslinės problemos aktualumą nulėmė tai, jog ligšioliniame moksliniame lauke stokojama tyrimų, kurie įvertintų nuotolinio darbo naudojimo intensyvumą, kaip svarbų veiksnį, darantį skirtingą poveikį organizaciniam įsipareigojimui bei darbo ir asmeninio gyvenimo balansui.
Tema itin aktuali dabartinei situacijai visame pasaulyje - tyrimo rezultatai atskleidė, kad suvokiamam nuotolinio darbo naudojimo intensyvumui didžiausią teigiamą poveikį daro organizacijos požiūris į nuotolinį darbą, kiek mažesnį – asmeniniai individo gebėjimai dirbti nuotoliniu būdu. Nustatyta, kad didžiausią teigiamą poveikį suvokiamas nuotolinio darbo naudojimo intensyvumas daro normatyviniam įsipareigojimui.
„Džiugu, kad pirmoji VU EVAF istorijoje pilnai nuotoliniu būdu apginta disertacija leidžia neatsilikti nuo tendencijos, kurią pradėjo pasaulio geriausi universitetai. Jau dabar akivaizdu, kad gynimas nuotoliniu būdu turi daug privalumų. Pagrindinis jų - viešumas ir skaidrumas. Disertacijos gynime dalyvavo didelis dalyvių skaičius - net 45. Nemaža jų dalis - išoriniai klausytojai, kuriems disertacijos tema buvo aktuali ir įdomi“, - teigė VU EVAF prodekanas dr. Linas Tarasonis. Pasak jo, ši priemonė didina strategiškai svarbią universitete sukuriamo mokslo socialinę įtaką. Todėl tikimasi, kad net karantinui pasibaigus, virtualioje erdvėje transliuojamos viešai ginamos disertacijos taps nauju standartu.