Džiaugiamės galėdami pasidalinti gera žinia, kad VU EVAF jaunesnysis mokslo darbuotojas Soroosh Soofi Siavash kartu su kolega Emanuel Moench (iš Deutsche Bundesbank) paskelbė straipsnį „Kokie veiksmai lemia iždo pajamingumą?“ aukščiausio lygio (AJG 4* lygio) akademinio pobūdžio žurnale „Journal of Financial Economics“ (Finansų ekonomokos žurnale). Tai ypač svarbus pasiekimas ir tai jau trečias tokio lygio leidinys fakulteto istorijoje.
S. S. Siavash ir E. Moench straipsnio "Kokie veiksmai lemia iždo pajamingumą?" santrauka:
Visi žinome, kad JAV iždo vertybiniai popieriai atlieka svarbų vaidmenį finansų rinkose. Didelis skaičius kredito palūkanų normų sumažina iždo pajamingumo kreivę. Taigi bet kokie iždo vertybinių popierių judėjimai gali įtakoti įvairias kreditų rinkas, pavyzdžiui, turėti įtakos namų ūkių investicijoms ir taupymo sprendimams. Šia prasme bet koks pajamingumo kreivės judėjimas gali persiduoti likusiai ekonomikos daliai. Todėl keičiančių iždo pajamingumą veiksmų supratimas leidžia plačiau suprasti „shocks“ („įspėjamųjų signalų“) perdavimą makroekonominiu lygiu.
Kita vertus, stebėtinai mažai pastangų buvo įdėta siekiant suprasti pajamingumo kreivės kitimo šaltinius. Literatūroje apie terminų struktūrą diskutuojama, ar terminų struktūroje yra paslėptų veiksnių. Tai yra veiksniai arba „shocks“ (įspėjamieji signalai), kurie tariamai neturi įtakos šiandieniniam pajamingumui, bet keičia iždo pajamingumą ateityje. Taigi, mes jų nematome, pažvelgę į šiandienos pajamingumo kreivę, tačiau jie suteikia labai daug informacijos apie tai, kaip pajamingumas keisis ateityje. Ši literatūra primena „news shock“ („Įspėjamasis signalas“ yra numatomas ir iš anksto pastebėtas TFP padidėjimas ateityje), sutinkamą makroekonomikos literatūroje. Didelė dalis makroekonomikos literatūros bando nustatyti „shocks“, kurie turėjo uždelstą poveikį makroekonominiams pagrindams, visų pirma bendrajam gamybos veiksnių produktyvumui (TFP). Nepaisant šių dviejų literatūrų panašumų, jose naudojamos metodikos labai skiriasi. Literatūroje apie terminų struktūrą autoriai naudoja grąžos regresijos modelius arba afininės terminų struktūros modelius. Literatūra, aprašanti „news shock“, naudoja kitus metodus.
Šiame straipsnyje mes sujungėme šių dviejų pobūdžių literatūros šaltinius. Mes nustatome “shock“, pažymėtą kaip pajamingumo „news shock“, kurio įtakoje iždo pajamingumas nesikeičia, tačiau jis paaiškina didžiausią jų būsimų pokyčių dalį. Šis „shock“ ne iš karto pasireiškia pajamingumo rodikliuose, nes perkelia termino įmokas ir numatomas būsimas trumpas palūkanų normas priešingomis kryptimis. Nors terminuotų įmokų atsakas yra gana trumpas, tikėtinos trumpalaikės normos nuolat kinta. Dėl to „shock“ paaiškina sukrečiantį 50% iždo pajamingumo svyravimą, numatomą po kelerių metų.
Pateikiame ekonomino pobūdžio pajamingumo „news shock“ interpretaciją, tirdami, kaip jis veikia kelis makroekonominius ir finansinius kintamuosius. Manome, kad „shock“ yra susijęs su staigiu finansų rinkos nepastovumo atsaku. Tai taip pat siejama su stipriais pirmaujančių verslo ciklo rodiklių pokyčiais. Taigi, „shock“, kuris nerodomas šiandieninėje pajamingumo kreivėje, o pajamingumą keičia tik ateityje, yra susijęs su padidėjusiu finansiniu nepastovumu ir stipriai koreliuoja su pagrindiniais ekonomikos rodikliais.
Be to, šio tyrimo metu buvo identifikuotos naujovės, susijusios su akcijų rinkos nepastovumu ir verslo ciklo naujienomis, ir lėmusios plačią informacijos apie būsimą iždo pajamingumą įvairovę. Šios naujovės taip pat perkelia termino įmokas ir numatomas būsimas trumpas palūkanų normas priešingomis kryptimis, tuomet termino įmokų atsakas yra trumpalaikis, o numatomas trumpųjų palūkanų atsakas gana patvarus. Priežastis ta, kad Federalinis rezervų bankas istoriškai agresyviai sumažino palūkanų normas, reaguodamas į didelį akcijų rinkos nepastovumą ir blogas žinias apie verslo ciklą.
Apibendrinant, jei norite suprasti, kas keičia iždo pajamingumą, šiandien žvelkite už pajamingumo kreivės ribų.
Esame dėkingi kolegoms ir plačiam mokslininkų ratui už daugybę diskusijų ir idėjų, išsakytų seminarų metu, kurie vyko Vilniaus universitete, Lietuvos banke, Vokietijos ekonomikos tyrimų institute (DIW), Berlyno Humboldto universitete, San Francisco Fed/Bank of Canada seminare apie pažangą fiksuotų pajamų ir makrofinansų tyrimų srityje, Tarptautinės taikomosios ekonometrijos asociacijoje, Baltijos šalių ekonomikos konferencijoje, Šiaurės Amerikos ekonometrijos draugijos vasaros susitikime ir Birmingemo universitete. Taip pat esame dėkingi Nikolajui Roussanovui ir anoniminiam recenzentui už pastabas dėl ankstesnių straipsnio versijų. Pirmoji šio straipsnio versija buvo pradėtas rengti, Soroosh Soofi-Siavash įsijungus į Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslinių bendradarbių komandą.