Rasos Paulienės straipsnis
Tarp pozityvių dalykų, kuriais galime šiandien pasidžiaugti, yra ir tai, kad pagaliau atsigręžta į mokslą. Vos tik prasidėjus pandemijai, ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose bei žmonių tarpusavio pokalbiuose dažnai mėginama remtis mokslininkų nuomone, moksliniais tyrimais, mokslinėmis prognozėmis. Tarsi natūraliai norisi, kad užsikrėtimo pavojus ir rizikas komentuotų diplomuotas ir patyręs epidemiologas, ligos eigą ir sudėtingumą – praktikuojantis medicinos profesorius, o pandemijos mastą, geografiją, „pikus“ ir lūžio taškus skaičiuotų patikimas metodologijas taikantys matematikai, fizikai, technologijų specialistai.
Vis dažniau girdisi ir tokios sąvokos kaip lyderystė, valdymas, vadovavimas, vadybinės kompetencijos, kurios anksčiau per sakinius ir pastraipas praslysdavo tarsi tekstą sulipdantys nematomi klijai arba savaime suprantami, todėl nesureikšminami, aptariamos srities atributai. Po pirmųjų skaudžių patirčių ar kilusio chaoso ligoninėse, oro uostuose bei sausumos ir vandens keliuose pasekmių net šalies prezidentas prabilo apie atsakingų asmenų lyderystės bei vadybinių kompetencijų stygių.
Pastarąjį dešimtmetį ir užsienyje, ir Lietuvoje lyderio sąvoka ir statusas laikomas tarsi didžiausia siekiamybe, nes tai reiškia aukštą poziciją visuomenėje, pagarbą, pripažinimą. Verslo, viešojo sektoriaus, politinių, visuomeninių organizacijų vadovai bei projektų ar veiklų iniciatoriai kone automatiškai imami vadinti lyderiais, nors lyderis ir vadovas nė iš tolo nėra tapatu. Vadovai noriai lanko lyderystės kursus, seminarus ar stažuotes, kadangi naujos žinios praverčia ir atliekant kasdienius rutininius darbus, ir įgyvendinant ilgalaikes strategines užmačias. Be abejo, negalima kritikuoti paties naujų žinių įgijimo ar suvokimo praplėtimo fakto – tai nekvescionuojamai naudinga bet kokio amžiaus, profesijos, užimamų pareigų ar turimų patirčių žmogui. Visgi nereikėtų pamiršti, kad lyderiu netampama vos tik gavus žinias paliudijantį sertifikatą arba baigimo pažymėjimą, nes sėkmingai lyderystei vien tikėjimo savimi toli gražu nepakanka.