Lietuvos vyriausybė, reaguodama į pandemijos sukeltus iššūkius darbo rinkoje, pasitelkė dvi užimtumo rėmimo priemones, kurias taiko ir dauguma kitų šalių (Eurofound, 2020).
Pirma, nuo pavasarinio karantino pradžios 2020 m. kovo mėn. iki tų pačių metų lapkričio pabaigos subsidijos suteiktos 24 tūkst. darbdavių. Darbo užmokesčiui per prastovas subsidijuoti išmokėta 167 mln. eurų (204 tūkst. subsidijų). Subsidijoms po prastovų išmokėta beveik 400 mln. eurų (240 tūkst. subsidijų, vidutiniškai po 400 eurų viena darbuotojui) (SADM, 2020).
Antra, reaguojant į ugdymo įstaigų veiklos sustabdymą, buvo pakoreguota teisė į ligos išmoką, o ja galėjo pasinaudoti 26 tūkst. darbuotojų - mažamečių vaikų tėvų, išmokėta 88 mln. eurų. Tai - bene 2 vienintelis atvejis Lietuvoje, kai pandemijos pasekmių švelninimui nebuvo kuriama speciali priemonė, bet pritaikyta veikianti ligos socialinio draudimo sistema.
Kitos dvi priemonės nukreiptos į bedarbių pajamų apsaugą. Jomis Lietuva išsiskiria tarptautiniu mastu. Pirma, Lietuva įvedė naują laikiną - iki 2020 m. pabaigos - darbo paieškos išmoką. Ji mokama iš valstybės biudžeto kaip 42 eurų per mėn. priedas tiems, kas turi teisę į Sodros nedarbo išmoką, o visiems kitiems nedirbantiems darbingo amžiaus asmenims - užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje – išmoka buvo po 200 eurų. Tam tikslui nuo 2020 m. birželio 12 d. iki lapkričio 19 d. išleista 95,4 mln. eurų., išmokėta 294 tūkst. išmokų. Dauguma šalių laikinų išmokų neįvedė, bet dalis ES šalių turi pastovias socialinės paramos išmokas bedarbiams. Jų taikymo Lietuvoje galimybę aptarsime žemiau.
Antra, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastoviai veikia nedarbo draudimo sistema, kurioje teisę į 9 mėn. trukmės nedarbo išmoką įgyja bedarbiai, turintys bent 12 mėn. draudimo stažą. Jiems mokama išmoka, kurios dydis priklauso nuo buvusio atlyginimo dydžio. Išmokų dydžiai parodyti 1 pav. Lietuva, skirtingai nuo daugelio šalių, nedarbo draudimo sistemos pandemijos sąlygoms neadaptavo (Eurofound, 2020).
Straipsnį parengė: prof. dr. (HP) Romas Lazutka