Vilniaus universiteto ekonomisčių Lauros Galdikienės ir Jūratės Jaraitės-Kažukauskės bei Milano universiteto ekonomistės Agnės Kajackaitės atliktas tyrimas atskleidė, kad pasitikėjimas institucijomis yra svarbus veiksnys siekiant visuomenės elgsenos pokyčių kovoje su didelio masto sveikatos krize. Pasak tyrimo autorių, asmenys, kurie labiau pasitikėjo šalies vyriausybe, mokslu ir farmacijos įmonėmis buvo labiau linkę skiepytis nuo COVID-19.
Sveikatos, šalies gynybos ir klimato kaitos problemas vienija tai, jog visos šios problemos yra susijusios su viešąja gėrybe (angl. public good). Viešajai gėrybei būdinga tai, jog nėra įmanoma atriboti nei vieno šalies piliečio nuo tokios gėrybės teikiamos naudos. Pavyzdžiui, net jei asmuo pats nesilaikė pandemijos valdymo priemonių, nesiskiepijo, negalime apriboti jo galimybių gyventi sveikoje aplinkoje, kurioje nebeplinta mirtinas virusas. Kaip ir nėra galimybių apriboti mokesčių vengiančio bei tvaresnio gyvenimo būdo atsisakančio asmens galimybių naudotis apsaugotos šalies ir suvaldytos klimato kaitos privalumais.
Nesant galimybės riboti kai kurių asmenų gaunamą naudą iš viešųjų gėrybių, nemažai žmonių gali vengti prisidėti prie viešųjų gėrybių kūrimo, t.y., gali „važiuoti zuikiais“. Tačiau dėl tokio „zuikiavimo“ (angl. free-riding) bendras indėlis į viešąją gėrybę gali būti pernelyg menkas, pavyzdžiui, skiepytis gali pasirinkti mažiau žmonių nei būtina, norint efektyviai suvaldyti pandemiją.
Viešosios gėrybės fenomenas skatina įvairių sričių mokslininkus ieškoti sprendimų, kurie leistų pažaboti „zuikiavimą“ ir pasiekti socialiai optimalų viešųjų gėrybių lygį. Tarpusavio pasitikėjimas, ypač nepažystamaisiais, gali paskatinti asmenis elgtis socialiai atsakingai ir padidinti jų indėlį į viešąsias gėrybes. O pasitikėjimas institucijomis gali sumažinti informacijos netolygumus tarp visuomenės narių ir institucijų bei padėti asmenims lengviau įvertinti su pageidaujamais elgsenos pokyčiais (pvz., skiepijimusi) susijusias rizikas ir naudą.
Lietuviai nepasitiki asmenimis, kurių asmeniškai nepažįsta
COVID-19 pandemija suteikia unikalią galimybę tyrinėti visuomenės elgseną viešųjų gėrybių kontekste ir pasitikėjimo reikšmę sprendžiant visuomenei svarbias problemas. O Lietuva yra ypač įdomi dėl egzistuojančio santykinai žemo visuomenės narių tarpusavio pasitikėjimo ir menko pasitikėjimo pagrindinėmis šalies institucijomis, pavyzdžiui, „Eurobarometer“ duomenimis, pasitikėjimas šalies parlamentu, politinėmis partijomis ir kitomis svarbiomis institucijomis atsilieka nuo daugelio Vakarų Europos valstybių. Be to, per COVID-19 pandemiją Lietuva pasižymėjo santykinai lėtu skiepijimo nuo COVID-19 tempu, ypač tarp vyresnio amžiaus gyventojų, dalies visuomenės aktyviai reikštu pasipriešinimu skiepams ir ypač aukštu perteklinių mirčių skaičiumi.
Reprezentatyvi Lietuvos visuomenės apklausa, atlikta 2021 m sausio mėn., t.y. per patį pandemijos įkarštį, parodė, kad šalies vyriausybe pasitikėjo tik 47 proc., farmacijos įmonėmis – 48 proc., o sveikatos sistema – 55 proc. Lietuvos gyventojų. Net 84 proc. respondentų išreiškė pasitikėjimą mokslu, bet tik 38 proc. teigė pasitikintys žiniasklaida. Tačiau Lietuvos gyventojų pasitikėjimas kitais žmonėmis buvo dar mažesnis – tik 23 proc. teigė pasitikintys asmenimis, kurių asmeniškai nepažįsta.
Pasitikėjimas institucijomis didino ketinimus skiepytis
Tyrėjų analizė, kuri rėmėsi minėtąja apklausa, atskleidė, jog asmenys, kurie labiau pasitikėjo šalies vyriausybe, mokslu ir farmacijos įmonėmis, išreiškė didesnį norą skiepytis nuo COVID-19. Tikėtina, jog pasitikėjimas institucijomis, tiesiogiai susijusiomis su skiepų kūrimu, gamyba ir jų reguliavimu bei saugumo užtikrinimu, sumažino asmenų nuogąstavimus dėl vakcinų saugumo ir efektyvumo bei padėjo jiems įvertinti skiepijimosi naudą. Tačiau pasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, sveikatos sistema ar žiniasklaida nebuvo reikšmingai susijęs su ketinimais skiepytis.
Tyrimas atskleidė ir daugiau veiksnių, susijusių su visuomenės narių ketinimais skiepytis. Pavyzdžiui, moterys pasižymėjo mažesniu noru skiepytis nei vyrai. Panašius ketinimus demonstravo ir asmenys iš didesnių namų ūkių. Labiau linkę skiepytis buvo aukštesnes pajamas gaunantys asmenys ir asmenys, kurie teigė labiau bijantys užsikrėsti COVID-19. Įdomu pastebėti, jog asmenys, tikintys klaidinga informacija, pavyzdžiui, konspiracijos teorijomis, buvo mažiau linkę palaikyti skiepijimąsi nuo COVID-19. Konspiracijos teorijos gali neigiamai paveikti viruso grėsmės suvokimą ir/ arba padidinti nuogąstavimus dėl vakcinų saugumo ir efektyvumo.
Panašu, kad COVID-19 pandemija artėja į pabaigą ir gali atrodyti, jog visuomenės vakcinacijos iššūkiai liko praeityje, tačiau šio mokslinio tyrimo rezultatai lieka aktualūs ir šiandien. Šis tyrimas iliustruoja, jog pasitikėjimas institucijomis, tokiomis kaip, vyriausybė, verslas ir mokslas, yra svarbūs siekiant keisti visuomenės elgseną ir efektyviai valdyti dideles krizes. Todėl institucijoms svarbu suprasti, kokį reikšmingą vaidmenį jos vaidina, ir imtis veiksmų, galinčių padidinti visuomenės pasitikėjimą jomis. Tai ypač svarbu tiek ruošiantis kovai su ateityje kilsiančioms sveikatos krizėms, tiek ir sprendžiant šiandienos problemas, ypač klimato kaitos srityje.
Daugiau informacijos (anglų k.): https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0278060