Krizės akivaizdoje, kai jaučiamas ekonomikos sąstingis ir auga nedarbas, verslo, privačiam ir viešajam sektoriams dažnai kyla klausimas – kokie darbuotojai reikalingi norint išvengti nemalonių padarinių ir kaip efektyviai, optimaliomis sąlygomis suvaldyti esamą situaciją. Todėl atsiranda vis didesnis specialistų poreikis: jie gali suprasti ir tinkamai įvertinti įmonės finansinę situaciją, pateikti išvadas bei rekomendacijas ir taip padėti įmonei priimti geriausius krizės suvaldymo sprendimus.
Apskaitos specialistai, buhalteriai, finansininkai ar auditoriai, turėdami tinkamas kompetencijas, gali laiku pastebėti išankstinius įmonės požymius, lemiančius jos veiklos tęstinumo ir tvarumo problemą: „Ekonominės krizės ar kitokių sukrėtimų situacijose pirmiausia atsigręžiama į fundamentalius dalykus, o versle – į finansinius duomenis. Priimant strateginius sprendimus svarbiausias duomenų šaltinis yra finansiniams ir valdymo sprendimams parengtos ataskaitos. Todėl pastaraisiais metais tiek akademinės bendruomenės atstovai, tiek verslo praktikai jaučia rinkoje augantį tinkamą išsilavinimą, patirties ir įgūdžių turinčių darbuotojų poreikį“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dėstytoja Daiva Raziūnienė.
Pasak jos, Lietuvoje ypač sparčiai plečiasi finansų technologijų verslas, steigiami privataus kapitalo tarptautinių kompanijų paslaugų centrai, kurių veiklos skaidrumui užtikrinti privaloma vidaus auditoriaus funkcija. Lietuvoje įvedus reikalavimą viešojo intereso įmonėms ir valstybės ar savivaldybių įmonėms turėti audito komitetą, pastaraisiais metais išaugo tokių specialistų paklausa darbo rinkoje. Jie aktyviai įtraukiami į rizikos valdymo procesus, atitikties reikalavimų vykdymo priežiūrą.
„Vidaus auditoriai dar vadinami dešiniąja vadovo ranka, nes jų teikiamos rekomendacijos pirmiausia yra skirtos strateginiams įmonės tikslams pasiekti. Labai svarbios ir jų kompetencijos – robotizacijos procesai, technologijų pritaikymas ir didelių duomenų kiekių apdorojimo klausimai kelia vis naujų iššūkių. Dažnai išgirstama abejonė – ar robotai pakeis apskaitininką, finansininką ar auditorių. Atsakymas paprastas – jie pakeis jų darbo sąlygas ir padės efektyviau priimti sprendimus, tačiau tokių specialistų poreikis nuolat augs“, – įsitikinusi D. Raziūnienė.
Koks turi būti apskaitos ir audito specialistas?
Profesinės tokių specialistų savybės apima labai platų spektrą: nuo paprasčiausio gebėjimo registruoti operacijas apskaitos dokumentuose ir registruose, rengti įvairių apskaitos rūšių ir sričių ataskaitas iki gebėjimų formuoti apskaitos ir visos įmonės ar verslo informacijos sistemą, sistemiškai vertinti duomenis, įmonės vidaus kontrolės sistemą, taikyti audito organizavimo ir veikimo mechanizmus ir kt.
VU atlikti tyrimai išskiria svarbiausias asmenines šiose srityse dirbančių asmenų savybes: atsakingumą, kruopštumą, sąžiningumą, analitinius gebėjimus ir loginį mąstymą. Jos turi didelę reikšmę dirbant tiek įprastomis, tiek krizės sąlygomis. Siekiant padėti išsaugoti verslą, taip pat svarbu yra mokytis ir valdyti stresą.
„Įdomu, kad vadovavimo gebėjimai, nors ir vertinami pakankamai, atsiduria žemiausioje pozicijoje (beveik 30 proc. žemiau negu kitų savybių reikšmingumo vidurkis). Apskaitos ir audito specialistams suteikiamos informacijos apie įmonę ar verslą formavimo, analizės, vertinimo, sprendimų priėmimo alternatyvų ir kitos funkcijos“, – įžvalgomis dalijasi VU EVAF Apskaitos ir audito katedros vedėja prof. dr. Rasa Subačienė.
Anot profesorės, minėtų tyrimų rezultatai taip pat rodo aukštai vertinamas apskaitos ir audito specialistų socialines savybes, tokias kaip gebėjimas dirbti savarankiškai, kuris buvo ypač aktualus COVID-19 pandemijos metu, kai didžioji dalis apskaitos ir audito specialistų dirbo nuotoliniu būdu, visa apimtimi vykdydami savo funkcijas. Išskiriamas gebėjimas bendradarbiauti su kolegomis ir asmenimis iš kitų institucijų, leidžiantis konstruktyviai ir operatyviai dalytis turimomis žiniomis ir kaupiama informacija.
Tinkamas išsilavinimas – kelias į sėkmingą karjerą
Prof. R. Subačienės teigimu, aukštosiose mokyklose, ugdant apskaitos ir audito specialistų kompetencijas, įgūdžius bei gebėjimus, labai svarbu įvertinti rinkos poreikius ir tokių specialistų savybes, reikalingas dirbti krizės metu ir padėti išsaugoti verslą. Tinkamai įvertinus esamus rinkos poreikius ir sukūrus studijų programas, parengiami įmonėms reikalingi, pakankamą žinių kiekį turintys specialistai.
„Apskaitos ir audito studijose įgyjamos žinios bei savybės yra labai plačiai pritaikomos. Žmonės, baigę šias studijas, pasižymi ne tik universaliomis asmeninėmis savybėmis, bet ir žiniomis, kurias gali panaudoti įvairiose įmonėse ir veiklos srityse. Apskaitos ir audito dalykus mokęsis žmogus gali rinktis audito, konsultacijų, apskaitos ir finansų valdymo, mokesčių, konsultacijų, strategijos ir sandorių sritis ir šias profesines paslaugas teikti įvairioms įmonėms. Universitetas suteikia pagrindus, supažindina, leidžia pasirinkti savo sritį, o toliau pats žmogus sprendžia, kaip ir kur geriausiai investuoti savo laiką“, – sako „EY“ atrankų vadovė Lietuvoje Rasvydė Gustaitė.
Jai antrina ir VU EVAF apskaitos ir audito studijas šiais metais baigusi Guoda Mineikytė: „Stodama į VU žinojau, kad pasirinksiu būtent šią studijų programą. Pamenu, trečio kurso pabaigoje pradėjome galvoti apie praktiką įmonėse: nustebau, nes per savaitę gaudavome bent po kelis skambučius su pasiūlymais apie praktikos ir tolimesnio darbo vietos galimybes. Be jų, mus pasiekdavo ir daugybė laiškų su pasiūlymais. Šių studijų metu daug sužinojau ne tik apie sąskaitų registravimą, kaip ir kokius veiksmus atlikti įmonės apskaitoje, bet įgijau ir platų žinių bagažą, kuris ne kartą gelbėjo įvairiose situacijose.“
Bakalauro diplomą taip pat įgijusi Gintarė Juškaitė teigia, kad pasirinkęs šias studijas visada jautiesi reikalingas darbo rinkai: „Beveik visi mano grupės draugai įsidarbino pagal specialybę. Apskaitos ir audito srityje labai lengva ir smagu dirbti žmonėms, kurie turi loginį mąstymą, mėgsta skaičiuoti ir planuoti savo laiką. Jau studijų metais išmokstama greitai reaguoti į įvairias situacijas, nuolat ieškoti naujos informacijos ir diskutuoti profesinėmis temomis. Visos universitete įgytos žinios yra pritaikomos profesiniame darbe ir leidžia be streso įsilieti į darbo aplinką.“
Plačiau: