Jau netrukus Lietuvos namų ūkius pasieks išmanieji elektros energijos skaitikliai. Gyventojams, kurie per metus vartoja daugiau nei 1000 kWh elektros energijos, ESO pradės diegti naujuosius skaitiklius dar 2022 m. pirmąjį pusmetį, o pabaigs 2025 metais. Bendra išmaniosios elektros energijos apskaitos infrastruktūros projekto investicijų vertė sieks iki 150 mln. eurų. Bet ar išmanieji skaitikliai ir jų dėka teikiama papildoma informacija apie elektros energijos suvartojimą įgalins Lietuvos gyventojus sutaupyti elektros energijos? Remiantis ESO 2017 metais įgyvendinto pilotinio eksperimento duomenimis, VU Ekonomikos ir verslo administravimo docentai Jūratė Jaraitė-Kažukauskė, Andrius Kažukauskas ir doktorantas Fissha Asmare išspausdino studiją šiuo klausimu prestižiniame ekonomikos srities mokslo žurnale Energy Economics. Ši studija yra viena iš VU mokslininkų projekto veiklų, kuri yra finansuojama Lietuvos mokslo tarybos.
Studija randa, kad dėl detalios ir nuolat atsinaujinančios informacijos apie namų ūkių elektros energijos suvartojimo pateikimo per ESO internetinę savitarną Lietuvos namų ūkiai vidutiniškai sumažino elektros energijos suvartojimą 0,661 kWh (arba 8,6 proc.) per dieną. Tai atitinka metinį 241 kWh energijos sutaupymą vienam namų ūkiui. Be to, rezultatai atskleidė, kad daugiausia elektros energijos suvartojimas sumažėjo namų ūkiuose, kurie prieš įdiegiant išmaniuosius elektros energijos skaitiklius suvartojo daugiausiai elektros energijos. Kita vertus, šios informacijos prieinamumas dėl naujo skaitiklio įdiegimo neturėjo jokio poveikio mažai elektros energijos vartojantiems namų ūkiams. Šis rezultatas patvirtino studijos autorių pirminius lūkesčius, kad šie namų ūkiai dar iki išmaniųjų skaitliukų įdiegimo turėjo mažai galimybių sumažinti savo elektros energijos suvartojimą, nes tikėtina, kad šie namų ūkiai vartojo elektros energiją tik būtiniausioms reikmėms kaip būsto apšvietimui, šaldytuvui ir panašiai. Taip pat studijoje identifikuojamos namų ūkių grupės, į kurias energetikos politikos formuotojai ir energetikos įmonės turėtų kreipti didesnį dėmesį siekdamos energijos sutaupymo tikslų. Studija randa, kad detalios ir nuolat atsinaujinančios informacijos pateikimo poveikis buvo didesnis namų ūkiams, įsikūrusiems kaimo vietovėse ir gyvenantiems individualiuose namuose. Galiausiai, poveikio ilgalaikiškumo analizė parodė, kad, vidutiniškai, detalios ir nuolat atsinaujinančios informacijos apie namų ūkių elektros energijos suvartojimo prieinamumo poveikis buvo tvarus – stebimas per visus 12 eksperimento mėnesius.
Studijos rezultatų reikšmė yra svarbi išmaniųjų skaitiklių projektų įgyvendintojams ir energetikos politikos formuotojams ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir poveikio klimato kaitai mažinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų energetikos srityje iki 2050 metų ir tai įtvirtinta 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIII-1288 atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Energijos taupymas ir CO2 pėdsako mažinimas yra kertiniai veiksniai, siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso programą ir pasiekti, kad Europos Sąjunga taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui regionu. Studijoje daroma išvada, kad nekaininės informacinio pobūdžio priemonės gali būti veiksmingos siekiant įgyvendinti energetinio efektyvumo tikslus.
Išspausdintą studiją galite skaityti paspaudę ant šios nuorodos: https://authors.elsevier.com/a/1e30pW3fcodzf.
VU projektas finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-02-0007) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
