Lietuva kaip ir kitos šalys į Covid-19 pandemiją reagavo įvesdama įvairų veiklų ir gyventojų judėjimo ribojimus. Jų tikslas - sumažinti sergamumo plitimą. Tačiau dalis ribojimų taip pat paveikė darbo rinką ir prisidėjo prie nedarbo augimo.
Lietuvoje 2020m. nedarbas auga sparčiausiais ES. Tačiau darbo rinką veikia ne tik pastarieji ribojimai. Šiame trumpraštyje remdamiesi ekonometriniu modeliavimu vertiname, kokiu mastu prie nedarbo prisidėjo būtent Covid-19 išprovokuoti veiklos bei judėjimo ribojimai, o kokiu – kiti veiksniai.
Vyriausybė kovo mėn. patvirtino karantino režimą, pagal kurį įvedė daug gyventojų judėjimo ir ekonominių veiklų apribojimų tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020). Uždraustos kultūros, pramogų, sveikatinimo ir poilsio paslaugos, kavinių, barų, daugumos parduotuvių veikla. Sustabdyta ugdymo ir vaikų priežiūros procesas. Viešų įstaigų klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, tai rekomenduota ir privačiajam sektoriui, reikalaujama būti namie, apribotas judėjimas per valstybės sieną. Kitos šalys taikė panašius ribojimus. Oksfordo universalas aštuonias veiklų ir judėjimo rūšis kvantifikavo. Kiekvieną dieną šalyse taikomi ribojimai buvo vertinami ir suteikiamos ribojamų reikmės. Kuo didesnė ribojimo rodiklio reikšmė, tuo didesni ribojimai.
Straipsnio autoriai: VU EVAF jaunesnysis asistentas Nerijus Černiauskas ir VU EVAF profesorius Dr. (HP) Romas Lazutka.