Pavasario semestrui Ekonomikos fakultetas planuoja išleisti apie pusšimtį studentų pagal įvairias mainų programas į svečias šalis. Į fakultetą kas pusmetį atvažiuoja daugiau kaip 120 užsieniečių. EF tarptautinių ryšių administratorius Viktoras Staišiūnas, pats prieš dvejus metus sugrįžęs iš Erasmus+ studijų mainų (du semestrus studijavo Švedijoje), šiandien konsultuoja studentus dėl mainų galimybių ir sąlygų. Kieno patarimai gali būti geresni nei žmogaus, kuris pats praėjo visą kelią ir studijų mainus vadina vienu geriausių savo nuotykiu bei neįkainojama patirtimi?
Turite daugiau klausimų Viktorui? Rašykite el.paštu arba užsukite pasitarti 716 kab. Kasdien 13-17 val.
Kodėl studentai labiausiai dvejoja dėl mainų programų?
Pagrindinės dvejonės, su kuriomis susiduria studentai yra baimė išeiti iš savo komforto zonos, abejoja dėl pritapimo prie kitos kultūros. Taip pat pastebiu, jog studentai nerimauja dėl kito universiteto pajėgumo, ar bus pakankamas dalykų skaičius anglų kalba, ar pavyks pagerinti savo žinias. Dvejojama dėl savo užsienio kalbos įgūdžių, ar pavyks studijuoti užsienio kalba. Nerimas dėl finansinės situacijos ir finansavimo yra dar vienas rūpestis. Tai yra esminės klausimų kryptys, kurias užduoda studentai konsultacijų metu.
Kokie didžiausi sunkumai jau dalyvaujantiems mainų programoje?
Tėvų ir draugų ilgesys, kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, finansinės bėdos, pernelyg aktyvus studentiškas gyvenimas, kuris dažnai reiškia neišlaikytus egzaminus, paini dokumentacija tam tikrose šalyse, bėdos susirasti gyvenamą vietą ir pan. - natūralūs sunkumai, su kuriais susiduria studentai, nuvykę į svetimą šalį. Kardinaliai pakeitus savo gyvenimo aplinką, natūralu, kad ne viskas bus labai lengva. Tačiau, pvz., Erasmus+ mainų programa gyvuoja jau 30 metų, todėl yra sukurta sistema, kaip mainų studentui šiuos sunkumus minimizuoti. Padeda tiek Vilniaus universiteto, tiek partnerio universiteto koordinatoriai, studentai nuvykę į partnerio universitetą dažniausiai gauna pagalbą iš mentorių ir/ar universiteto darbuotojų, kurie padeda žengti pirmus nedrąsius žingsnius svečioje šalyje ir kuo greičiau pritapti. Puikiai žinau tą nežinomybę - aš vykdamas į savo mainų miestą Kristianstad jaučiausi nejaukiai, kaustė nerimas, tačiau traukinių stotyje mane pasitiko universiteto mentorė, kuri su manim pasisveikino lietuviškai. Buvau nustebintas - pagalvojau, kokie šaunūs švedai, kiekvieną studentą pasitinkantys jų gimtosios kalbos pasisveikinimu. Po kelių akimirkų paaiškėjo, jog tai buvo lietuvė Viktorija, kuri man tapo lyg vyresne seserimi. Ji man papasakojo įvairių triukių ir patarimų, kaip išgyventi Švedijoje, padėjo įsijausti į švedišką kultūrą bei “sušvediškėti”.
Erasmus+ daugeliui asocijuojasi su vakarėliais. Ar tai reiškia, jei esi rimtai susikoncentravęs į studijas visiškai nepritapsi?
Toks mąstymas visiškas mitas. Studentams nerekomenduoju Erasmus+ sieti tik su vakarėliais - tai būtų didelė klaida. Studijuoti kartu atvyksta studentų iš įvairių pasaulio vietų, su skirtingomis pažiūromis. Smagu, kad daugelis Ekonomikos fakulteto studentų Erasmus+ suvokia daug plačiau – vertina kaip galimybę patirti kitokią studijavo patirtį, keliauti kiek įmanoma daugiau, pažinti įvairius žmones. Norint pritapti reikia nebijoti būti atviru ir tikrai pavyks rasti bendraminčių. Nepatariu visą laiką praleisti su lietuviais, nes pažinti kitų šalių studentus yra įdomu ir smagu, šios patirties nepamiršite visą gyvenimą. Aš sugebėjau suderinti tiek studijas, tiek vakarėlius, radau nuostabių draugų ir įgyta patirtis man išliks visą gyvenimą.
Ar užtenka skiriamos stipendijos ar vis dėlto reiktų pasirūpinti santaupomis?
Viskas priklauso nuo poreikių (kiek leisite sau išleisti pramogoms, būstui, maistui) ir šalies, į kurią vykstate. Daugeliu atveju stipendijos nepakaks, nes vakarų Europos šalių pragyvenimas yra daug brangesnis nei Lietuvoje, todėl reikia turėti šiek tiek papildomų santaupų. Mano atveju, norint išgyventi Švedijoje reikėjo bent 700 - 800 eurų per mėnesį. Tėvai mokėjo už bendrabutį (300 eur), o stipendiją skirdavau pragyvenimui.
Ar sunku neišlaikytus egzaminus perlaikyti? Ar daug studentai atsiveža tokių skolų?
Kartais studentams nepavyksta surinkti reikalaujamo kreditų skaičiaus. Grįžus į Lietuvą, tuomet reikia kartoti kursą už papildomą kainą. Todėl studentams visuomet primenu, kad mainų programos nėra tiesiog apmokamos atostogos! Tai galimybė įgyti unikalios gyvenimo patirties, įsipareigojant išlaikyti egzaminus ir parsivežti reikiamą ECTS kreditų skaičių.
Kiek procentų studentų išvykę pusmečiui, nori mainų programą pratęsti?
Maždaug 90 proc. išvykstančių Ekonomikos fakulteto studentų nori išvykti pagal Erasmus+ dar kartą, daugelis iš jų šia galimybe pasinaudoja, kiti renkasi Erasmus+ praktiką. Aš pats net ir po metų Švedijoje nenorėjau grįžti į Lietuvą, bandžiau sutvarkyti dokumentus ir perstoti į Kristianstad universitetą, bet vis dėlto sugrįžau. Šiuo metu mano gyvenimas Lietuvoje yra puikus, bet Švedijos ilgesys vis dar yra išlikęs.
Ar galima mainų programą nutraukti anksčiau laiko, pvz., nepavykus prisitaikyti prie pokyčių, dėl sveikatos, dėl šeimyninių ar finansinių bėdų ir pan.?
Taip, programą galima nutraukti, tačiau tokie atvejai yra labai reti. Dažniau studentai paskutinę akimirką persigalvoja ir nebeišvažiuoja, nors ir būna sėkmingai įveikę atranką.
Kaip mainų programos pakeičia studentus?
Šios programos be jokios abejonės palieka nemenką įspaudą kiekvienam ir patirtis kiekvieno labai skirtinga, tačiau sugrįžę studentai dažniausiai džiaugiasi:
- patobulinta ar net naujai išmokta užsienio kalba
- naujos kultūros pažinimu
- asmenybės ugdymu
- stipresne motyvacija siekti savo tikslų
- platesniu tiek akademiniu, tiek gyvenimišku akiračiu
Kalbėdamas apie savo patirtį dar būtinai turiu paminėti, kad nors iš Erasmus+ studijų Švedijoje sugrįžau prieš dvejus metus, bet ir šiandien palaikau ryšius su bičiuliais, su kuriais studijavome, gyvenome bei leidome laisvalaikį. Programa į tavo gyvenimą atneša tikrai daug puikių žmonių. Po studijų užsienyje pasijutau, jog mano mąstymas, gyvenimo būdas pasidarė skandinaviškesnis. Skambės neįtikėtinai, bet grįžus reikėjo laiko adaptuotis prie lietuviško gyvenimo būdo ir ritmo. Dabar švenčiu ne tik lietuviškas šventes, esu artimas ir švediškiems papročiams: miniu Midsommar, Lucia ir kitas šventes. Mėgstu gaminti švediškus patiekalus, o IKEA mano mėgstamiausia parduotuvė Vilniuje - tai artimiausia vieta, kurioje galiu pajusti lyg būčiau vėl Švedijoje. (juokiasi)
Kaip darbdaviai atsiliepia apie mainų programų įtaką studentų karjerai? O gal tai iš viso neturi jokios reikšmės?
Daugelis šiuolaikinių kompanijų ir įstaigų vadovų ar jų personalų skyriaus darbuotojų tikrai palankiai vertina studentus, kurių biografijose yra įrašas apie dalyvavimą mainų programose. Tai vienas iš pliusų, nes darbdaviai tokius studentus vertina kaip motyvuotus ir drąsius, gebančius prisitaikyti prie pokyčių ir nebijančius iššūkių, o kur dar patobulinti užsienio kalbos įgūdžiai. Susitikimuose su darbdaviais tikrai dažnai girdime, jų skatinimą studentus būti aktyviais studijų metais, išbandyti save įvairiose studentiškose veiklose, duodančiose pridėtinę vertę.
Naujausia informacija apie studijų mainų galimybes: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos
