Apie Europos Sąjungos ekonominę situaciją, biudžetą ir jo reformas, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai veiksmus finansų srityje antradienį buvo diskutuota Lietuvos ekonomistų asociacijos ir Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje organizuotoje konferencijoje “Europos Sąjungos ekonomikos augimo perspektyvos pokriziniu laikotarpiu”. Konferenciją moderavo EF prodekanas, Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas prof. dr. Algirdas Miškinis.
Konferencijoje pranešėjai LR finansų ministerijos viceministras dr. Algimantas Rimkūnas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof.dr. Ramūnas Vilpišauskas, Europos Parlamento ALDE (Europos liberalų ir demokratų aljanso) frakcijos pirmininko politinis patarėjas Renaldas Vaisbrodas skaitė pranešimus aktualiausiomis ES temomis. “Pastarųjų metų įvykiai paskatino mus pasidalyti informacija apie pokrizinę situaciją Europoje. Siekdami įvairiapusio požiūrio į dabar ES vykstančius reiškinius konferencijoje pakvietėme dalyvauti ne tik ekonomistus, bet ir politologus. O įvykių ir pokyčių pastaruoju metu tikrai nemažai – net sunku visus juos susekti: tai nauja ES ekonomikos augimo strategija “Europa 2020”, kuriamas Europos stabilumo mechanizmas, aktyviai vystoma Europos bankų sąjungos bei kitokių sąjungų idėjos bei dar visa galybė įdomių ir svarbių reiškinių”, - sakė prof.dr.A.Miškinis.
Konferencijoje diskuota tiek apie ES, o kartu ir pačios eurozonos nestabilumą, šalių ekonomikos atsigavimą ir augimą po krizės, bei kai kurių valstybių dar gilesnį grimzdimą. ES šalių skaldymąsi ekonominėmis grupelėmis ekonomikos ekspertai siūlo spręsti kuriant daug didesnį nuosavų lėšų biudžetą, kad paskui būtų galima atitinkamai skirstyti finansavimą ypatingai reikalingą lėčiau augančioms šalims. “Kaip parodė istorija, pinigų sąjungos neužtenka, nes iš pradžių buvo tikimasi, kad bendra ES valiuta padės valstybėms pasiekti vienodą lygį, tačiau kaip rodo situacija reikia lygiagrečiai kurti ir ekonominę, fiskalinę bei politinę sąjungas”, - sakė prof.dr. Ramūnas Vilpišauskas.
Šiuo metu Lietuvai pirmininkaujant ES bus pradėta nemažai pokyčių, pvz., aktyviai diskutuojama apie bankų pertvarkymo procesus – sprendžiama, kas turi priimti sprendimus - Europos komisija ar taryba, kuriami pertvarkymo fondai, balsavimo modeliai ir t.t. Viceministras dr. Algimantas Rimkūnas sakė, kad šiuo metu ambicijos yra lapkričio mėnesį pasiekti bendrąjį susitarimą dėl vieningo pertvarkymo mechanizmo. Taip pat lygiagrečiai diskutuojama apie indėlių garantijos sistemą, automatinį informacijos apie indėlius keitimąsi, smulkių ir vidutinių įmonių finansavimą panaudojant struktūrinių fondų lėšas.
Europos parlamento frakcijos patarėjas Renaldas Vaisbrodas kalbėjo apie ES finansavimo iš nuosavų išteklių reformų gaires. Jis pažymėjo, kad šiuo metu aktvyviai svarstoma, kaip pereiti nuo valstybių mokesčių atsižvelgiant į jų BVP prie nuosavų lėšų šaltinių, tarp kurių jis minėjo PVM, finansinių sandorių mokestį, taršos leidimus, įmonių pelno mokestį, oro bei ergetikos mokestį.
Tai tik dalis pagrindinių temų, kuriomis pranešėjai ir konferencijos dalyviai diskutavo.