Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojai visuomet sulaukia įvairių užsienio šalių universitetų susidomėjimo. Prof.habil.dr. Vaclovas Lakis šiemet buvo pakviestas į Vroclavo Ekonomikos universiteto naujų mokslo metų atidarymo šventę skaityti garbingą įžanginę paskaitą (jas kviečiami skaityti labai aukšto rango valstybės pareigūnai, didelių kompanijų vadovai, profesoriai), o neseniai su kolegomis prof.habil.dr. Jonu Mackevičiumi ir doc.dr. Rasa Subačiene sugrįžo iš Baltarusijos, kur dalyvavo tarptautinėje konferencijoje.
Prof.habil.dr. Vaclovą Lakį pakalbinome apie bendradarbiavimą su skirtingų šalių universitetais, kaip ryšiai užmezgami, kaip sekasi skaityti pranešimus ir paskaitas skirtingoms auditorijoms.
Mokslo metai Lenkijos universitetuose prasideda vėliau nei Lietuvoje?
Taip, maždaug keturiomis savaitėmis vėliau, bet jiems tai yra labai svarbi ir didelė šventė. Universitetai naujų mokslo metų atidarymo šventę rengia ne vieną ir tą pačią dieną, todėl į universitetų šventes suvažiuoja kitų aukštųjų mokyklų rektoriai, prorektoriai, dalyvauja aukšti valdžios pareigūnai, vaivadijos valdytojas, įmonių vadovai, socialinių partnerių atstovai ir t.t.. Oficialioji naujų mokslo šventės dalis Vroclavo Ekonomikos universitete buvo tikrai labai iškilminga ir įspūdinga. Per 1.5 valandos renginį sakomos kalbos, sveikinimai, teikiami apdovanojimai, kartais neseniai apsigynusiems disertacijas teikiami diplomai. Na, žinoma į visa tai sutelpa ir įžanginė kviestinio svečio paskaita.
Kaip sekėsi rengti kalbą? Kokie buvo organizatorių prašymai?
Mano paskaitos tema buvo “Finansinis auditas globalios ekonominės krizės sąlygomis”. Buvau paprašytas sutilpti į laiko rėmus nuo 30 iki 40 minučių. Taip pat mano paskaita nors ir specifinė, tačiau ji turėjo būti įdomi visiems svečiams, tarp kurių buvo ir politikai, ir dvasininkijos atstovai, ir pirmakursiai studentai, ir didelių įmonių vadovai bei žinoma universiteto aukščiausio rango vadovai, svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų. Auditorija buvo išties labai įvairialypė ir tikrai ne visiems tekę susidurti su finansiniu auditu. Mėnesį plušėjau prie šios paskaitos, o likus porai savaičių iki šventės supratau, kad padariau ne tai, ką reikia - plačiai visuomenei visiškai netiko pirminis paskaitos variantas. Viską perdariau naujai. Galiausiai rezultatas gavosi puikus – po paskaitos sulaukiau daug įvairių klausimų bei prašymų pasidalinti paskaitos skaidrėmis.
Kaip manote kodėl Jus pakvietė skaityti šią garbingą įžanginę paskaitą?
1994-1995 metai teko dirbti Vroclavo Ekonomikos universitete, taip pat pernai kelias paskaitas buvau pakviestas skaityti studentams, dėstytojams ir praktikams – buhalteriams. Paskutinėje paskaitoje tuomet apsilankė ir prorektorius. Manau, kad ir jam mano dėstymas paliko įspūdį, tad pavasarį sulaukiau kvietimo perskaityti mokslo metų atidarymo šventės įžanginę paskaitą. Visuomet labai smagu viešėti šiame universitete, nes svečiu labai atidžiai pasirūpinama – nereikėjo sukti galvos nei apie kelionės išlaidas, nei apie apgyvendinimą. O kur dar puikūs įspūžiai iš pačios šventės ir tokios garbės suteikimas – ne kasdien dalyvauji tokiuose renginiuose, kur iškilmingai vilkėdamas togą skaitai paskaitą patiems svarbiausiems svečiams.
Pernai buvote pakviestas į Polocko valstybinį universitetą (Baltarusija)?
Mane pakvietė perskaityti poros valandų paskaitą. Galiausiai visiems taip patiko, kad mano paskaita užsitęsė šešias valandas ir dar liko medžiagos. Štai neseniai vėl gavau kvietimą sugrįžti ir užbaigti savo paskaitą.
Vos spėjate suktis - neseniai grįžote iš Minske Baltarusijos valstybiniame universitete vykusios konferencijos.
Vyko tarptautinė mokslinė praktinė konferencija “Buhalterinė apskaita analizė ir auditas: istorija, dabartis, perspektyvos”. Su kolegomis pristatėme du pranešimus plenariniame posėdyje ir vieną sekcijoje. Mano tema buvo “Vidaus audito vieta įmonėje”. Dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Rusijos, Moldavijos, Ukrainos.
Ar justi skirtumai, kur darote pranešimus, skaitote paskaitas: Lietuvoje, Lenkijoje ar Baltarusijoje?
Konferencijose dabar dominuoja tarptautinių apskaitos standartų diegimo kelių ir klystkelių tematika. Visi skaitome tuos pačius standartus, bet suvokiame juos šiek tiek skirtingai. Galima sakyti, kad nuo Lietuvos Rytų šalys šioje vietoje atsilieka pusė žingsnio, o štai Lenkija pirmauja. Skirtinga samprata natūrali, juolab, kad Rytų šalyse vis dar dominuoja mišrus sektorius, t.y. jei pas mus viskas privatizuota, tai ten nemažai yra valstybinio reguliavimo ir valdymo. Tarptautinių standartų diegimas reikalauja ekonominės laisvės. Sunku sutaikyti valstybinį reguliavimą su standartų grindžiama ekonomine logika. Rytų šalys tikrai labai vertina iš Lietuvos atvykstančius mokslininkus, nes ten daugelis vakarietiškų idėjų dar šviežios, neįtvirtintos. Čia vykstančiose konferencijose verda diskusijos dėl auditorijos noro kuo labiau įsigilinti į temą, suvokti ją, išsiaiškinti. O atvykus į Lenkiją, klausytojus jau sunkiau įtikinti savo idėjomis ir mintimis, čia auditorija kritiškesnė – savo mintis turi tvirtai pagrįsti ir įrodyti.
